Vieta:Dzūkija
Dieveniškių pilkapynas Dieveniškių pilkapynas – pilkapynas Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje, apie 2,8 km į šiaurės vakarus nuo Dieveniškių miestelio, Dieveniškių seniūnija. Miške išliko 8 pilkapiai. Sampilai 6–10 m skersmens, iki 1 m aukščio. Prie vieno pilkapio yra stulpo formos, 1,6 m aukščio Dieveniškių Mokas. 1952 m. Istorijos institutas ištyrė (vadovas Adolfas Tautavičius) 6 pilkapius, iš jų keturių sampilus juosė akmenų vainikai. Rasta sudegintų jotvingių mirusiųjų kapų su VI–XI a. įkapėmis – žalvariniais varpeliais, žąslais, kamanų apkaustais. Radinius…
Peržiūrėti daugiau
Strėvos įgriuva Strėvos įgriuva – valstybinis gamtos paveldo objektas, dubens formos dauba esanti apie 1,5 km į vakarus nuo Strėvos kaimo (Trakų rajonas), Spindžiaus miške, Aukštadvario regioniniame parke. Strėvos įgriuvos kilmė – termokarstinė. Maždaug prieš 18 tūkst. metų, vykstant sudėtingiems apledėjimų ir ledų atsitraukimų reiškiniams, sąnašos ir nuosėdos palaidojo atskilusį ledo luitą. Jam ištirpus ir susidarė…
Peržiūrėti daugiau
Ūlos akis Ūlos akis – verdenė (virduklis, versmė, šaltinis), esanti Ūlos upės kairiojo kranto terasoje, Varėnos rajono Marcinkonių seniūnijoje netoli Mančiagirės. 2000 m. versmė paskelbta hidrogeologiniu gamtos paminklu. Šaltinis yra sufoziniame 4,4 m ilgio ir 3,4 m pločio duburyje. Virš upės lygio jis yra 4 m. Jo gylis 1,2 m Šaltinio debitas yra apie 2 l/s. Vanduo kyla iš giluminių tarpmorerinių vandeningų sluoksnių ir daro nemažą…
Peržiūrėti daugiau
Kaniavėlė Kaniavėlė – upė pietų Lietuvoje, Varėnos rajone, Kaniavos seniūnijoje; Ūlos dešinysis intakas. Prasideda šalia Kruklių kaimo, 3 km į vakarus nuo Panočių. Teka į pietus, pietryčius Dainavos giria, žemupyje pasuka į pietvakarius. Įteka į Ūlą 52 km nuo jos žiočių, prie Margių kaimo, tuoj žemiau Ūlos–Katros bifurkacijos. Intakas – Ravelis (kairysis). Aukštupio vaga ištiesinta, likusi – būdinga miškų upei (vingiuota, pelkėta, daug išvartų). Prie…
Peržiūrėti daugiau
Dainavos giria, Druskininkų-Varėnos miškai, Gudų giria – tai didžiausias Lietuvos miškų masyvas, plytintis Dzūkijoje, Varėnos rajono ir Druskininkų savivaldybės teritorijose. Girios plotas yra 1450 km², mišku apaugę 1145 km². Yra išskiriama ~250 girios miškų. Didelė miško dalis įeina į Dzūkijos nacionalinį parką. Girios pietinėje dalyje yra Čepkelių rezervatas. Miškai nusidriekę iš šiaurės rytų į pietvakarius apie 70 km. Vakaruose siekia Nemuną, pietuose – Baltarusijos–Lietuvos valstybinę sieną, šiaurės vakaruose – Merkinę,…
Peržiūrėti daugiau
Poškonys (vietinių dar vadinama Poškos) – gatvinis kaimas Šalčininkų rajono savivaldybės pietryčiuose, 1 km į vakarus nuo kelio 104 Šalčininkai – Dieveniškės – Krakūnai, prie Gaujos upelio, kuris patvenktas ir kaimo pietinėje dalyje sudaro tvenkinį. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras, Dieveniškių istorinio regioninio parko direkcija. Yra Poškonių pagrindinė mokykla, vaikų darželis, biblioteka, paštas, muziejus (įdomūs eksponatai iš apylinkių – audimo, kitų tradicinių amatų ir…
Peržiūrėti daugiau
Rimašių kaimas – etnografinis gatvinis kaimas Šalčininkų rajono savivaldybės pietryčiuose, Dieveniškių istorinio regioninio parko teritorijoje, prie Gaujos upės ir kelio 104 Šalčininkai–Dieveniškės–Krakūnai. Kaimas yra gatvinio rėžinio tipo, paskelbtas architektūros paminklu. Apylinkėse saugomas Rimašių akmenynas. Daugiau kaip dvidešimties sodybų gatviniame kaime paminklinėmis lentomis pažymėtos 8 sodybos, į architektūros paminklų sąrašą įtraukta 13 sodybų su 29 pastatais. Jie pastatyti…
Peržiūrėti daugiau
Poškonių pilkapynas – pilkapių sankaupa pietryčių Lietuvoje, Šalčininkų rajone, apie 1 km į pietryčius nuo Poškonių, pušyne. Randamas sekant rodykles nuo Poškonių kaimo, pritaikytas lankymui. Valstybinės reikšmės archeologinis paminklas. Pilkapyną sudaro apie 35 sampilus, kurie išsidėstę nuo 1-5 m iki 10-15 m atstumu vienas nuo kito, trimis nevienodomis grupėmis. Jie nuo 5-6 m iki 10-12 m…
Peržiūrėti daugiau
Žižmai Žižmai – etnografinis gatvinis kaimas Šalčininkų rajono savivaldybės pietryčiuose, šalia kelio 104 Šalčininkai–Dieveniškės–Krakūnai. Piečiau kaimo prateka dešinysis Gaujos intakas Berželis. Žižmų kaimas – architektūros paminklas/draustinis, įeinantis į Dieveniškių istorinio regioninio parko teritoriją: labai mažai pakitęs 1,5 km ilgio gatvinis kaimas su etnografinėmis XIX a. pabaigos – XX a. pradžios…
Peržiūrėti daugiau
Rūdninkų giria − penktas pagal plotą Lietuvos miškų masyvas Šalčininkų ir Varėnos rajonuose, 23 km į pietus nuo Vilniaus esantis Lietuvos pietryčiuose. Girios plotas ~37 500 ha (mišku apaugę 32 900 ha). Vakarinę masyvo dalį kerta 105 Pirčiupiai–Eišiškės plentas, šiaurinę dalį − 176 Pirčiupiai–Jašiūnai kelias. Girios šiaurinėje dalyje įsikūręs miestelis – Baltoji Vokė. Tolėliau nuo girios, jos pietryčiuose maždaug 7 kilometrų atstumu įsikūrę Šalčininkai. Rūdninkų giria pasiekiama…
Peržiūrėti daugiau
Glėbas Glėbas – ežeras pietų Lietuvoje, Varėnos rajone, apie 2 km į vakarus nuo Senosios Varėnos. Ežeras yra beveik apskritos formos, ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius – 1,4 km, plotis – iki 1,22 km. Altitudė 111,4 m. Didžiausias gylis 11,1 m. Dubuo išgulėtas negyvo ledo luito. Krantai lėkšti, smėlėti, vietomis apaugę krūmais, vakaruose, šiaurėje ir pietuose pelkėti. Ežerą iš visų pusių supa…
Peržiūrėti daugiau
Viranglis arba Viranglė – ežeras rytų Lietuvoje, Vilniaus rajone, Asvejos regioniniame parke, 4,5 km į šiaurę nuo Sužionių, netoli pietinio Asvejos ežero kranto. Ežeras telkšo rininiame duburyje, nusidriekusiame iš rytų į vakarus 2,2 km, kurio plotis 0,2 km. Altitudė 144,1 m. Kranto linija vingiuota, krantai aukšti, beveik ištisai apaugę mišku. Ežerą iš pietų ir vakarų supa Dubingių miškas. Per Viranglį iš Liminėlio ežero…
Peržiūrėti daugiau