Vieta:Dzūkija

Pieštuvėnų piliakalnis Pieštuvėnų piliakalnis, vad. Didžiuoju kalnu yra 0,2 km į pietus nuo Alšios ežero pietrytinio kranto, 1,25 km į šiaurės rytus nuo kelio Stakliškės-Kalviai kryžkelės su keliu į Pieštuvėnus, 1,5 km į šiaurės vakarus nuo Juodžio ežero vakarinio kranto. Piliakalnis į archeologijos paminklų sąrašą įrašytas 1972 03 30 Lietuvos…

Užukalnio kalnas Užukalnio kalnas, vad. Sienakalniu, Senapiliu, iškilęs Prienų rajono sav., Stakliškių sen., Užukalnio k. Tai apylinkėse dominuojančių kalvų grupė – apie 50 m aukščio, puskilometrio skersmens moreninis masyvas. Š pusėje krantus skalauja Gelužio ež., o V – Guostės upeliukas, kuris čia pat įteka į Guostaus ež. Mišku apaugusių kalvų…

Stakliškių I piliakalnis Stakliškių I piliakalnis, žinomas ir Piliakalnio vardu – piliakalnis Prienų rajono savivaldybės teritorijoje, į rytus nuo Stakliškių, Stakliškių seniūnija. Pasiekiamas iš Stakliškių rytinio galo keliu Stakliškės–Užuguostis pavažiavus 500 m ir paėjus į dešinę rytų kryptimi per laukus 100 m, yra kitapus upelio. Iš pietų, vakarų ir rytų piliakalnį juosia Guostės ir bevardžio upelio vandenys….

Lepelionių piliakalnis Lepelionių piliakalnis – piliakalnis Prienų rajono savivaldybės teritorijoje, Lepelionių kaime (Stakliškių seniūnija). Seniau dar vadintas Balnakalniu, vėliau imtas vadinti Napoleono kepure. Lepelionių piliakalnis yra nupjautos keturkampės piramidės formos. Iš pietų, šiaurės ir vakarų juosia žemuma, rytuose – aukštuma. Šlaitai statūs: vakarinis – 15, rytinis – 7,5 m aukščio. Piliakalnio rytinėje papėdėje yra 26 m pločio ir 2 m gylio griovys. Piliakalnio…

Tetervinų piliakalnis Tetervinų piliakalnis, vadinamas Zamkova Gura, Plikuoju kalnu, Utos bei Papiškių vardais – piliakalnis ir gyvenvietė Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje, Tetervinų kaime, Pabarės seniūnija. Pasiekiamas iš kelio Pabarė–Butrimonys, iškart už Pabarės, pirmu miško keliu pasukus į kairę šiaurėn, pavažiavus 3,5 km ir už kelio posūkio į dešinę rytų kryptimi pirmoje miško keliukų sankryžoje pavažiavus į kairę šiaurėn iki prie Šalčios esančių dviejų sodybų,…

Pabarės pilkapynas Pabarės pilkapynas – senovės laidojimo vieta pietryčių Lietuvoje, Šalčininkų rajone, 1,5 km į rytus nuo Pabarės kaimo, Šalčios–Tetėnų miškuose, apie 100 m į pietus nuo kelio  3906  Vėžionys–Dainava–Pabarė–Butrimonys. Išliko apie 50 pilkapių. Sampilai nuo 5–8 m iki 10–15 m skersmens ir nuo 0,3–0,6 m iki 1–2 m ir net 2,5 m aukščio, daugelis žemo suploto pusrutulio pavidalo, kai kurie paplokščiu viršumi; kai kurie…

Gelovinė Gelovinė – ežeras pietų Lietuvoje, Varėnos rajono vakaruose, 6,5 km į šiaurę nuo Merkinės, į vakarus nuo kelio 129 Antakalnis–Jieznas–Alytus–Merkinė. Ilgis šiaurės-pietryčių kryptimi 0,9 km, plotis iki 0,26 km. Altitudė 110,3 m. Ežero dubuo rininės kilmės. Krantai daug kur pelkėti, rytuose ir pietuose – statūs, aukšti. Ežerą supa Subartonių miškas. Gelovinės ežeru iš šiaurės į pietus prateka Straujos (Nemuno baseinas) intakas – Gelovinės upelis. Į…

Balyno kalnas Balyno kalnas, kartais dar vadinamas Šarūno kalnu, yra miško kelio Subartonys–Gelovinė Vakarų pusėje, Subartonių mš. 715 kvartalo 3, 4 ir 19 sklypuose. Tai atskira 140 m ilgio (ŠV–PR), 70 m pločio pušimis apaugusi smėlio kalva, viršuje turinti plokščią apie 40 x 85 m dydžio, PR kryptimi kiek aukštėjančią…

Margaravos piliakalnis Margaravos piliakalnis, Raudonkalnis, Margirio kalnas, Dubiai, Kederiškės – piliakalnis Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje, Margaravos kaime, Alytaus seniūnija. Pasiekiamas važiuojant keliu Panemuninkai – Margarava iki jo pabaigos, pasukus į dešinę, pro sodybas pavažiavus 300 m lauko keliu link Nemuno, keliui leidžiantis į Nemuno slėnį paėjus per lauką 30 m į kairę vakarų kryptimi,…

Punios šilas Punios šilas – miškas pietų Lietuvoje, Alytaus rajone, 12 km į šiaurę nuo Alytaus, kairiajame Nemuno krante, apjuostas upės kilpos, tuoj į vakarus nuo Punios (atskirtas upės). Užima 27,2 km² plotą (miškingas plotas – 25,1 km²). Priklauso Alytaus miškų urėdijos Punios girininkijai. Miško paviršius banguotas, vietomis kalvotas, pietrytinėje dalyje lygus. Yra stačių Nemuno šlaitų, vietomis Nemuno terasos plokščios arba nuožulnios. Vakarinėje dalyje teka…

Balyno pieva Balyno pieva arba Balynas, plyti tarp Gelovinės kaimo šiaurės, kelio Subartonys – Gelovinė rytų, Merkinės girioje. Balyno kalno pietų ir Merkinės girios Šarūno kalno vakarų  pusėje, Subartonių  miško 709 ir 715 kvartaluose (viduryje). Šiandien apie 8 ha pieva pavirtusi pelke. Pasakojama, kad Nožagarė, Balyno pieva ir Kriokiškė, jungiamos…

Šarūno kalnas Šarūno kalnas stovi už 1,7 km į šiaurę – šiaurės vakarus nuo kelių į Gelovinę ir Raitininkus išsišakojimo Subartonyse, Subartonių miško 708 kvartale, 38 ir 39 sklypuose. Tai atskira, netaisyklingo trikampio formos, viršuje apie 70 x 110 m dydžio, iki 23 m aukščio vidutinio statumo (vakarinėje) ir stačiais…