Vieta:Žemaitija
Žvaginių piliakalnis Žvaginių piliakalnis, Žadeikiai, Žvaginkalnis – piliakalnis Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, prie Ablingos kaimo, Endriejavo seniūnija. Pasiekiamas plentu Žadeikiai – Kuliai pasukus į dešinę rytų kryptimi, link Ablingos memorialo ansamblio, yra 150 m į kairę šiaurės kryptimi nuo jo aikštelės. Piliakalnis įrengtas apylinkėse aukščiausios masyvios kalvos viršūnėje. Aikštelė trapecinė, pailga R-V kryptimi, 40 m ilgio, 20 m pločio V gale,…
Peržiūrėti daugiau
Kudinų piliakalnis Kudinų piliakalnis su gyvenviete, Šiaulės kalnas, Kalnai, Šiaulėnai – piliakalnis Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje, prie Kudinų kaimo, Šiaulėnų seniūnija. Pasiekiamas keliu Šiaulėnai – Lenartuva Viliošiuose už 100 m įvažiavus į mišką, pasukus į kairę pietryčių kryptimi, per tvenkinio pylimą pradžioje vedančiu miško keliuku pavažiavus 1,3 km – yra…
Peržiūrėti daugiau
Galvydiškės piliakalnis Galvydiškės piliakalnis – piliakalnis Kelmės rajono savivaldybėje, 5 km į pietryčius nuo Šaukėnų, Kurtuvėnų reg. parke, iš visų pusių apsuptas miškų. Ši Juodupio ir Šonos upelių santakoje esanti kalva dar vadinama Pilike arba Piliuke. Iš visų pusių ją supa pelkės. Piliakalnio aikštelė keturkampė, pailga PR ŠV kryptimi, apie 100 m…
Peržiūrėti daugiau
Kalnujų piliakalnis Kalnųjų piliakalnis, žinomas ir Palendrių, Jovaišių ar Žieveliškės vardais – piliakalnis Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurės vakarus nuo Kalnujų kaimo, Kalnujų seniūnija. Pasiekiamas iš autostrados A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda Kalnujuose pasukus Jurbarko link plentu 146 Raseiniai–Šilinė , už 550 m keliuku į dešinę šiaurės vakarų kryptimi 650 m. Piliakalnis įrengtas dominuojančios aukštumos šiaurės vakarų krašte. Aikštelė trikampė, pailga šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, 27 m…
Peržiūrėti daugiau
Erkšvos alkakalnis Erkšvos alkakalnis – Erkšvos kaime prie kelio Erkšva – Apuolė stūkso Alkos kalnas su senkapiais – aukščiausia apie 3 ha ploto pakiluma apylinkėse. Kai kurie Latvijos tyrinėtojai Elku kalnus, apjuostus apskritais pylimais, laiko šventvietėmis. XVI – XVII a. katekizmuose tarp garbinamų dievybių ir gamtos objektų minimus „Alkus“, pirmiausia…
Peržiūrėti daugiau
Papilė Papilė – miestelis Akmenės rajono savivaldybės pietinėje dalyje, šalia kelio 155 Kuršėnai–Mažeikiai , Ventos regioniniame parke. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Yra S. Daukanto gimnazija, biblioteka (nuo 1937 m.), vaikų lopšelis-darželis „Kregždutė“, paštas, istoriko ir rašytojo S. Daukanto muziejus (u.k. 10788) bei paminklas (u.k. 7656; ant aukšto postamento, 1930 m., bronza, skulptorius Vincas Grybas, statula išlieta Berlyne). Miestelio vardas kildinamas iš žodžio papilė („vieta prie pilies, palei pilį“),…
Peržiūrėti daugiau
Kunigiškių akmuo Kunigiškių akmuo, Aukuras, Šv. Jono akmuo – mitologinis akmuo Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje, Kunigiškių (Pajūrio seniūnija) kaimo pietiniame pakraštyje, prie Jūros intako Kisės upės, 0,23 km į šiaurės vakarus nuo Jūros ir 3 m į šiaurę nuo Kisės upės. Akmuo yra pilkasis granitas 4,3 m ilgio, 2,2 m pločio ir 1 m aukščio….
Peržiūrėti daugiau
Mosėdžio II akmuo su dubeniu Mosėdžio II akmuo su dubeniu (saugotinas objektas) – mitologinis akmuo pietvakarinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Mosėdyje, Bartuvos dešiniajame krante, Respublikinio V. Into akmenų muziejaus ir Salantų regioninio parko teritorijoje. Akmuo apskritas, stambaus grūdėtumo rusvo granito, girnapusės pavidalo, 33-39 cm aukščio. Viršutinė dalis 1,1-1,2 m skersmens, aptašytais šonais. Plokštumos viduryje yra nežymiai link dugno…
Peržiūrėti daugiau
Mosėdžio I akmuo su dubeniu Mosėdžio I akmuo su dubeniu (saugotinas objektas) – mitologinis akmuo pietvakarinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Mosėdyje, Bartuvos dešiniajame krante, Respublikinio V. Into akmenų muziejaus ir Salantų regioninio parko teritorijoje. Akmuo pilkas, apysmulkio grūdėtumo granito, apskritas, 1,33–1,42 cm skersmens ir 74–80 cm aukščio. Virš žemės kyšo 43–52 cm aukščio dalis. Šonų viršutinė, iki 30–35…
Peržiūrėti daugiau
Šilalės Aukuro akmuo Šilalės Aukuro akmuo, vad. Aukuru – mitologinis akmuo pietvakarinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Šilalėje (Mosėdžio seniūnija), 0,3 km į pietryčius nuo Šakalės upelio, 0,11 km į vakarus nuo kelio Skuodas–Plungė. Dubenėtas akmuo pilkšvai rusvas, stambiai grūdėtas, 1,28 m skersmens, 86–90 cm aukščio. Apatinė dalis stambiai apskaldyta, nelygi, netašyta. Viršuje, 40–50 cm aukštyje šonai šiurkščiai aptašyti suteikiant akmeniui…
Peržiūrėti daugiau
Šauklių senovės kulto vieta Šauklių senovės kulto vieta – senovės kulto vieta pietvakarinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 1,0 km į šiaurę-šiaurės rytus nuo kelių Mosėdis-Šaukliai ir Šatraminiai-Šaukliai kryžkelės, 50 m į pietryčius nuo kelio Mosėdis-Šaukliai, 0,1 km į vakarus nuo Eiškūno kairiojo kranto, Šauklių miške. Senovės kulto vieta yra Eiškūno upelio kairiojo kranto terasoje, pakilumos vakariniame šlaite, žemesnėje vietoje, miško…
Peržiūrėti daugiau
Šauklių akmuo su dubeniu Šauklių akmuo su plokščiadugniu dubeniu – mitologinis akmuo pietvakarinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 0,95 km į šiaurę-šiaurės rytus nuo kelių Šaukliai-Mosėdis ir Šatraminiai-Šaukliai kryžkelės, 50 m į pietryčius nuo kelio Šaukliai-Mosėdis ir 0,1 km į vakarus nuo Eiškūno kairiojo kranto, Šauklių miške. Akmuo rausvas, stambaus grūdėtumo, apskritas, apskaldytais šonais, 1,1-1,2 m skersmens, 60 cm aukščio. Apačia…
Peržiūrėti daugiau