Žvaginių piliakalnis

Žvaginių piliakalnis

Žvaginių piliakalnis, Žadeikiai, Žvaginkalnis – piliakalnis Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, prie Ablingos kaimo, Endriejavo seniūnija. Pasiekiamas plentu Žadeikiai – Kuliai pasukus į dešinę rytų kryptimi, link Ablingos memorialo ansamblio, yra 150 m į kairę šiaurės kryptimi nuo jo aikštelės. Piliakalnis įrengtas apylinkėse aukščiausios masyvios kalvos viršūnėje. Aikštelė trapecinė, pailga R-­V kryptimi, 40 m ilgio, 20 m pločio V gale, 45 m -­ R. Jos R krašte supiltas 1,8 m aukščio, 15 m pločio pylimas, V pusėje ­- 6 m pločio, 0,3 m aukščio pylimas. Šlaitai vidutinio statumo, 15 m aukščio. ŠV piliakalnio dalis apardyta kasant žvyrduobę, aikštelė apardyta kapinių, pylimas ­- apkasų ir duobių. Aikštelėje stovi medinė koplytėlė, P šlaite yra 1941 m. birželio 23 d. sušaudytų Ablingos gyventojų kapai, 1972 m. P papėdėje įrengtas memorialas. Piliakalnis apaugęs lapuočiais medžiais, dalis šlaitų dirvonuoja. V. ir ŠV piliakalnio šlaitai iškasinėti bulviarūsiais, o jo Š šlaite yra senesnių laikų didžiulė žvyrduobė. Piliakalnio R dalyje, t. y. nuo lauko aukštumos yra 1,5-2 m aukščio pylimas, kuriame stovėjo majakas (bokštas), pastatytas dar prieš I-jį Pasaulinį karą ir kelis kartus perstatytas. Prie piliakalnio aikštelės šlaitai apie 2-3 metrus gan status, vėliau lėkštėja.

Istorija

Žvaginių piliakalnis rašytinėje literatūroje žinomas nuo praeitojo šimtmečio. Jis įtrauktas į 1899 m. išleistą F. V. Pokrovskio Kauno gubernijos archeologijos žemėlapį, minimas 1922 m. žurnale „Tauta ir žodis” I tome, P. Tarasenkos „Lietuvos archeologijos medžiaga” 1928 m., psl. 269, o taip pat Lietuvos Kultūros ministerijos archyvinėje medžiagoje B 10 lapai 111-122, kur jis vadinamas „Žvaginių kalnu” arba „Kapų kalnu”. P. Tarasenka jį skiria tisčių gadynei, t.y. VII-XIV a. m. e.

Vietos gyventojo Perednio Kazimiero, turinčio 72 m., pasakojimu piliakalnį seniau vadino „Kapų kalnu”, nes jame esą buvo palaidoti švedai, ar kiti senų laikų žmonės. Jo vaikystės metais kalne buvo daug kryžių, iš kurių 2 mediniai kryžiai ir koplytėlė yra išlikę iki šių dienų. Piliakalnyje buvo laidojami nekrikštyti vaikai, o 1941 m. palaidota dalis hitlerininkų sušaudytų Ablingos km. gyventojų. Be to, piliakalnio aikštelėje yra buvusių kapų žymės.

Piliakalnis datuojamas I tūkst. – XIII a.

Legendos ir padavimai apie Žvaginių piliakalnį

Čia degdavo šventa ugnis ir smilkdavo aukos dievų garbei.

Baubonis Z., Zabiela G. Klaipėdos rajono piliakalniai. Vilnius, 2009, p. 75.

Žvaginių piliakalnis

Atvažiavus iki Vėžaičių bažnytkaimio su garsiuoju anais laikais dvaru, kada „ponai karietose važiavo, o žmonės pėsti ėjo“, Žemaičių plentas prarausęs Minijos kalnus, suka kiek į dešinę nuo vieškelio Andriejavo link. Dar čia daug žalmedžio miškų. Tik kur ne kur iškilę ūkininkų vienkiemiai. Šiaip, vien tik žalia miške, vien paukščių balsai, ir daug žemų balingų vietų. Pravažiavus Žadeikių kaimą pasuki kiek į kairę ir užlipi dar daug paslapčių tebeturintį Žvaginių piliakalnį. Čia degdavo šventa ugnis ir smilkdavo aukos dievų garbei. Dar ir dainos nuotrupa apie tai nusako:

Tu, oželi žilbarzdėli, auk, auk,
dievuks tavęs savo garbei lauk, lauk………
Ten Žvaginis su Ožkiniu
dievui ožius smaug, smaug…”

Ir visokių padavimų apie Žvaginių kalną tebežino apylinkės žmonės.

Vėlesniais laikais stovėjusi ant kalno koplyčia. Nakties metu ateidavęs į ją koks tai kunigas, užsidegdavęs žvakes, labai gražiu balsu giedodavęs ir grodavęs. Jei kas išdrįsta prieiti arčiau visa, kas išnykdavo.

Tik iškasus kalne kokius tai stebėtinus žmogaus kaulus ir juos palaidojus, nutilo gražiosios giesmės Žvaginių kalne.

Vėlesniais laikais buvę čia įruoštos kapinės. Ir dabar dar yra keletas medinių kryžių ir maža koplytėlė. Laidojami čia pamestinukai nekrikštyti vaikai.

Pasakingasis, medžiais apaugęs: Žvaginių piliakalnis turėtų būti saugojamas kaipo mūsų tautos praeities retenybė. Labai gaila, kad jis iš, vienos pusės jau žymiai apnaikintas žvyrui į kelius vežti.

Butkų Juzė. Po gražiąją Žemaičių žemę / J.V-tis. // Vakarai (Klaipėda). – 1938, birž. 3, p. 4.