Vieta:Žemaitija

Palangos šventykla Palangos šventykla – senovės baltų tikėjimo kulto pastatas, buvęs Palangoje, ant dabartinio Birutės kalno. Datuojama XIV a. pab. – XVI a. pradžia. Kad Palangoje būta šventyklos, mini M. Strijkovskis (XVI a.). 1989 m. Birutės kalne atliekant archeologinius kasinėjimus, aptiktos senojo baltų tikėjimo šventyklos ir paleoastronominės observatorijos liekanos. Teigiama,…

Kalnėnų piliakalniai Kalnėnų piliakalniai. Kalnėnų kaime, Jurbarko valsčiuj, gražioje lan­koje stovi greta vienas kito du neperdideli gražūs piliakalniai. Kurio kunigaikščio laikais piliakalniai atsirado, žmonių padavimai nepasako. Apie juos žmonės šiaip pasakoja. Tiedu piliakalniai buvę su­pilti sargybos arba sekimo tikslams, kad kryžeiviai, Nemunu atplaukę, pasalomis neužpultų Jurbarko. Nuo piliakalnių viršūnės labai toli…

Panų kalnas Panų kalnas, Mergakalnis – istorinės ir mitologinės reikšmės objektas, alkakalnis, esantis Pasruojės kaime Telšių rajone, UAB „Žemaitijos žuvis“ tvenkinių rytų pusėje esančiame iškyšulyje, apie 1 km į vakarus nuo kelio 161 Telšiai–Seda . Šiame kelyje stovi nuoroda į kalną, kuris pasiekiamas miško keliuku. 1996 m. gruodžio 23 d. įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kodas 3472). Panų kalno koplyčia priklauso Alsėdžių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijai….

Padievaičio akmuo Padievaičio akmuo, vad. Velnio sostu – mitologinis riedulys, esantis Šilalės rajono savivaldybėje, Kvėdarnos seniūnijoje, Padievaičio kaime, Padievaičio piliakalnio su priešpiliu ir gyvenviete teritorijoje, 2 km į pietus nuo Kvėdarnos. Jis slūgso pietrytinėje piliakalnio papėdėje, kairiajame Druskio (kitaip – Druskinės, Vėžos) upelio krante. Vieta pritaikyta lankymui, pažymėta nuorodomis, pastatytas informacinis stendas. Nuo piliakalnio pusės per upelį…

Padievaičio piliakalnis Padievaičio piliakalnis arba Kvėdarnos piliakalnis – piliakalnis Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje, 2 km į pietus nuo Kvėdarnos, Jūros kairiajame krante, prie jos santakos su Vėžos (kitaip – Druskio, Druskinės) upeliu. Iš pietvakarių piliakalnį juosia Jūra, iš pietų ir rytų – Vėžos slėnis, šiaurinėje pusėje – aukštuma. Šlaitai statūs, 12–16 m aukščio. Aikštelė 55 m ilgio ir 8–10 m pločio, jos pietvakarinis kraštas nuslinkęs…

Žemaičių Kalvarija Žemaičių Kalvarija (iki 1637 m. Gardai, 1964–1989 m. Varduva) – miestelis Plungės rajono savivaldybėje, prie kelio 164 Mažeikiai–Plungė–Tauragė, Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje. Urbanistikos paminklas. Pro miestelį teka Varduva, į kurią įteka Cedronas (anksčiau vadinosi Pagardeniu). Seniūnijos centras, Žemaičių Kalvarijos seniūnaitija. Yra Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikos (pastatyta 1822 m., su varpine) ir buvusio dominikonų (vėliau – marijonų) vienuolyno pastatų ansamblis, veikia Žemaičių Kalvarijos Motiejaus Valančiaus gimnazija (prie jos stovi…

Alsėdžių piliakalnis Alsėdžių piliakalnis Žvėrinčius – piliakalnis Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, Alsėdžiuose, Alsėdžių seniūnija. Pasiekiamas nuo centro pavažiavus 300 m Alkų link, yra 100 m į kairę, vakaruose. Piliakalnis įrengtas bevardžio Sruojos intako (dab. tvenkinys) dešiniajame krante esančioje kalvoje. Aikštelė keturkampė, orientuota šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, 18 m ilgio, 40 m pločio. Jos vakarinėje pusėje yra 1,5 m aukščio,…

Barstyčių akmuo Barstyčių akmuo arba Puokės akmuo – didžiausias riedulys Lietuvoje, Puokės kaime, Vidurio Žemaičių aukštumos šiauriniame pakraštyje. Akmuo sudarytas iš lauko špato, kvarco, žėručio. Ledynų atvilktas iš Fenoskandijos uolyno, esančio Skandinavijoje. Akmuo taip pat įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą. Šis milžiniškas akmuo sveria net 680 tonų. Didžiulis riedulys guli tarp moreninių kalvų esančiame šlapiame bei durpingame slėnyje. Istorija 1957 m. gale prie Barstyčių aptiktas didžiulis…

Nausodžio, Varkalių piliakalnis II, vad. Pilale – piliakalnis, esantis Varkaliuose (Nausodžio sen.), Plungės rajone, archeologijos ir mitologijos paminklas. Piliakalnis pasiekiamas iš kelio 166 Plungė–Vėžaičiai , Varkaliuose pasukus į šiaurės vakarus, į Ramunių gatvę. Tiesiai pavažiavus apie 1,3 km, pasiekiama sodyba, kurios prieigose, kairėje, įrengta automobilių sustojimo ir atokvėpio aikštelė su infrastruktūra, informaciniu stendu. Miškingame šlaite įrengtu pėsčiųjų…

Nausodžio, Varkalių piliakalnis Nausodžio, Varkalių piliakalnis su gyvenviete, Varkaliai, Gandinga, Pilalė, Apieros kalnas – piliakalnio ir papilio kompleksas Plungės rajono savivaldybės teritorijoje Varkalių kaime, Nausodžio seniūnijoje  ir papilys . Piliakalnis ir papilys pasiekiami iš plento 166 Plungė–Vėžaičiai, Varkaliuose pasukus į Ramunių gatvę, šiaurės vakarų kryptimi link Noriškių, pavažiavus 1,1 km ir ties staigesniu kelio posūkiu į dešinę pasukus į kairę vakarų kryptimi link sodybos,…

Skroblio piliakalnis Skroblio piliakalnis, Pilalė – piliakalnis Rietavo savivaldybėje, į pietus nuo Skroblio kaimo, dešiniajame Jūros upės krante. Pasiekiamas keliu Rietavas – Kuliai – yra neprivažiavus Jūros upės 50 m į dešinę šiaurės rytuose. Skroblio piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, 100 m į pietus nuo Jūros dešiniojo kranto. Šlaitai statūs, 12-16 m aukščio. Jo aikštelė ovali, pailga rytų vakarų kryptimi, 2 m aukštesniu viduriu. Rytiniame šlaite,…

Žemaičių Kalvarijos piliakalnis Žemaičių Kalvarijos piliakalnis, Varduvos piliakalnis, Šv. Jono kalnas, Kalvarija, Gardai – piliakalnis Plungės rajono savivaldybės teritorijoje Žemaičių Kalvarijoje. Pasiekiamas Žemaičių Kalvarijoje nuo centro pavažiavus Alsėdžių link 200 m Alsėdžių gatve – yra kairėje gatvės pusėje, tik pervažiavus Varduvą. Žemaičių Kalvarijos piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Varduvos dešiniajame krante, santakoje su Pagardeniu (Cedronas). Aikštelė keturkampė, pailga šiaurės…