Kategorija:Akmenys

Urkuvėnų akmuo (dar vadinamas Velnio širdimi) – stambus riedulys, valstybės saugomas geologinis gamtos paveldo objektas ties Urkuvėnų kaimu (Kuršėnų kaimiškoji sen.), Šiaulių rajone, Kuršėnų miškų urėdijos Šaukėnų girininkijos (1 kv.) teritorijoje. Tame pačiame miške guli Laumės akmuo. Akmuo slūgso miške apie 2,6 km į šiaurę nuo Varputėnų, 0,5 km į vakarus nuo…

Švendubrės akmuo, vadinamas Velnio akmeniu  – mitologinis akmuo ir dešimtas pagal dydį Lietuvos riedulys, stūksantis pietvakarinėje Druskininkų savivaldybės teritorijos dalyje, šiauriniame Švendubrės kaimo pakraštyje, dešiniajame Nemuno krante. Riedulys natūralus, pilkai rausvo stambiagrūdžio granito, pailgas šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, apskaldytas, netaisyklingos trikampės piramidės nupjauta viršūne pavidalo. Virš žemės paviršiaus esančios…

Šilalės akmuo Šilalės akmuo, vad. Didžiuoju kūliu, Šilalės kūliu – mitologinis akmuo pietvakarinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Šilalėje (Mosėdžio seniūnija), 0,28 km į pietryčius nuo Šakalės upelio, 0,15 km į vakarus nuo kelio Skuodas–Plungė. Šilalės kūlis – tai 5 pagal dydį akmuo Lietuvoje. Šio riedulio ilgis siekia net 7,48…

Naurašilių akmenys Naurašilių akmenys, vadinami Mukolais – esantys Panevėžio rajone, prie kelio 3009  Nauradai–Sujetai–Sinkonys , tarp Sujetų ir Naurašilių, Panevėžio miškų urėdijos Gustonių girininkijos teritorijoje. Didesniojo (Mokulo, Mukolo) antžeminė dalis 1,48 × 2 m dydžio, 1,76 m aukščio; mažesniojo (Mukoliuko) – 0,97 × 0,67 m dydžio, 1,25 m aukščio. Minima buvus dar…

Mokas ir Mokiukas Akmenys „Mokas ir Mokiukas“ – du masyvūs rieduliai Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje, gulintys prie kelio 4930  Tauragnai–Šeimatis–Daunoriai, Šeimaties kaime. Beje, mokais, mokienėmis ir mokiukais vadinamų riedulių randama ir kitose Lietuvos vietose (žinomiausias – Mokas Ukmergės rajone). Mokas yra apie 1 km į šiaurę nuo Tauragno ežero. Rausvo…

Pasakojama, kad po Moku dideli turtai paslėpti. Daug žmonių įvai­riausiu būdu stengėsi tuos turtus pa­siimti, bet nepavyko, tad užkeikti turtai dar ir dabar po Moku tebeguli. Be to, pasakojama, kad žmonės se­novėje ant Moko dievams aukas au­kodavo, o žyniai ties Mokais žmones mokydavo.

Laukagalio akmuo su žmogaus pėda Laukagalio akmuo su žmogaus pėda – mitologinis akmuo Laukagalio kaime (Žaslių sen.), Kaišiadorių rajone. Riedulys slūgso nuošalioje drėgnoje vietoje, laukymėje, iš visų pusių supamoje melioruotų laukų, apie 1 km į vakarus nuo Paparčių, 0,5 km į šiaurės vakarus nuo kelio 4717  Vievis–Kazokiškės–Paparčiai–Žasliai. Prie akmens išlikęs senas betoninis…

Laukagalio akmuo Laukagalio akmuo su dubenėliais, dar vadintas Aukuru, Didžiuoju akmeniu, Velnio sostu – mitologinis akmuo su dubenėliais ir loveliais Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Laukagalio kaimo (Žaslių seniūnija). Masyvus riedulys pasiekiamas, pasukus iš kelio 4717  Vievis–Kazokiškės–Paparčiai–Žasliai  (1,5 km į pietvakarius nuo Paparčių) per Laukagalį šiaurės vakarų kryptimi, nuvažiavus apie…

Mitkiškių akmuo Mitkiškių akmuo su „Kristaus, Marijos ir avinėlio pėdomis“ – mitologinis akmuo Elektrėnų savivaldybės teritorijoje, į vakarus nuo Neries ir Sukros upelių santakos, ties Mitkiškių kaimu, priešais salą Neryje (kitame krante – Kernavės piliakalniai). Nuo kelio 4717  Vievis–Kazokiškės–Paparčiai–Žasliai  matomas prie akmens stovintis kryžius. Akmenį žymi pastatyti ženklai. Akmuo – su…

Akmuo su iškalta pasaga, vadinamas Patkaviniu  – mitologinis akmuo pietrytinėje Marijampolės savivaldybės teritorijos dalyje, Varnupių kaime (Igliaukos seniūnija), 170 m į pietvakarius nuo Varnupių piliakalnio ir 160 m į šiaurę nuo kelio Marijampolė-Daukšiai-Šventaragis. Stūkso Amalvo pelkių pietiniame pakraštyje, Patkavine vadinamos pakilumos šlaite. Akmuo pilkšvos spalvos, stambaus grūdėtumo, netaisyklingos formos, apskaldytas….

Puntuko akmuo Puntuko akmuo arba Dvaronių akmuo – antrasis pagal dydį riedulys Lietuvoje, stūkso 5 km į pietus nuo Anykščių, Anykščių šilelio kraštovaizdžio draustinyje, Dvaronių kaime, netoli Šventosios. Tai gamtos, mitologijos ir istorijos paminklas, geologiniu gamtos paminklu paskelbtas 2000 m. Iki 1957 m. Puntukas laikytas didžiausiu Lietuvos akmeniu, kol Puokėje nebuvo aptiktas Barstyčių…