Užkeikta merga – akmuo ant vestuvių kelio

Užkeikta merga

Užkeikta merga arba Akmens Nuotakos akmuo – riedulys Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje, Akmenio kaime, prie senkelio Varėna-Valkininkai.

Iš Dainavos krašto istorinių akmenų ypač išsiskiria Akmenio vienkiemio akmuo, esantis Sakėnų apylinkėse, Varėnos rajone. Jis stūkso maždaug už 200 metrų nuo dar XVIII amžiuje pastatytos bažnytėlės, dešinėje kelio į Valkininkus pusėje, netoli Merkio upės.

Tai pilko granito riedulys, primenantis keturkampę piramidę. Jo aukštis siekia apie 1,15 metro, prie pagrindo akmuo yra maždaug 65 x 65 centimetrų dydžio, o viršuje susiaurėja iki 45 x 45 centimetrų. Akmens viršūnėje įtvirtintas nedidelis geležinis kryžius, nukaltas vietos kaimo kalvio. Šalia kryžiaus iškaltas 8 centimetrų skersmens ir 5 centimetrų gylio dubenėlis. Pats akmuo aptvertas medine tvorele, o aplink jį auga keli medeliai.

Vietos žmonės nuo seno tikėjo, kad šis akmuo yra stebuklingas ir turi gydomųjų galių. Dešimtąjį penktadienį po Velykų prie jo susirinkdavo gausus būrys maldininkų, ypač moterų. Žmonės keliais eidavo aplink akmenį ir link netoliese esančios bažnytėlės, tikėdami, kad toks pamaldus apėjimas gali padėti ligoniams staiga pasveikti.

Legendos ir padavimai

Pasakojama, kad šis akmuo yra atsiradęs ste­buklingu būdu. Tai esan­ti suakmenėjusi merga, kuri, tėvų tekinama už nemylimo vyro, važiuo­dama į bažnyčią jungtu­vių, verkusi ir keikusi sa­vo likimą: „Geriau aš ak­meniu šalia kelio pavirtu­si stovėčiau, negu su ne­mylimu vyru gyvenčiau”.

Už priešinimąsi tėvų valiai dievas nubaudęs mergą ir pa­vertęs ją akmeniu. Kalbama, kad dar neseniai ant akmens buvę žymu nuotakos kaspinai, o per jo šaltą krūtinę riedėjusios stambios ašaros ir kartais būdavę girdėti sunkūs dejavimai. Bet dabar jau akmuo stovi nebylus, nedejuoja ir neverkia.

Kitas šio padavimo variantas teigia, kad merga prieš tėvų valią slaptai tekėjusi už mylimo neturtingo jaunuolio ir juodu jau važiavę į bažnyčią jungtuvių. Sužinoję apie tai, tėvai pra­keikę savo dukterį, ir ji suakmenėjusi.

Kodėl akmuo vadinamas stebuklingu, niekas tikrai pasakyti negali. Archeologas V. Sukevičius XX amžiaus pradžioje yra už­rašęs apie šį akmenį ir kitą būdingą padavimą.

Senovėje kažkoks lietuvių kunigaikštis norėjęs lietuvius apkrikštyti ir pakvietęs vienuolius. Kartą, kai kunigaikštis bu­vo išvykęs į karą, žmonės sukilę, išžudę krikščionybės skel­bėjus ir sugrįžę prie senojo tikėjimo. Apie tai sužinojęs, ku­nigaikštis su kariuomene žygiavęs bausti maištininkų. Priėju­siems prie Merkio upės kelią pastojęs ilgas ir storas žaltys. Nei per jį perlipti, nei apeiti nebuvę galima. Kunigaikštis pašaukęs kunigus, pastatęs altorių, pradėjęs melstis, šlaks­tyti žaltį švęstu vandeniu. Žaltys pabūgęs maldų ir švęsto vandens, pradėjęs lįsti į žemę ir įlindęs visas, likęs tik jo uodegos galas, kuris ir pavirtęs akmeniu.

Prie bažnytėlės sustingęs akmuo — piramidės formos, primena mer­ginos figūrą. Seniau vietiniai dzūkai, gerbiantys legendą, akmenį per šventes papuošdavo mergiškais drabužiais. Čia pasiguosti ateidavo ap­linkinių kaimų mergelės.