Vilkų kampo Alkos kalnas – paslaptingas šventkalnis

Vilkų Kampo Alkos kalnas

Vilkų Kampo Alkos kalnas, randasi Šliutės rajono savivaldybės teritorijoje, Švėkšnos seniūnijoje, 5 km į pietryčius nuo Švėkšnos yra į rytus nuo Vilkų Kampo kaimo, į pietvakarius nuo kelio Gardamas–Švėkšna, Ašvos santakoje su bevardžiu upeliu, dešiniajame Ašvos upės krante. Į šiaurę nuo Alkos kalno rastos trinamosios girnos, anglių. Alkos kalno rytinėje papėdėje yra 2,5 m aukščio, 4 m pločio akmuo.

Vilkų Kampo Alkos kalnas liudija čia buvus senovės lietuvių Kulto vietą. Šalia yra gilėjanti griova su srovenančiu šaltiniu, kuris tikriausiai ir yra Lietuviškoje Enciklopedijoje minimas Alkupio upelis (Ašvos intakas).

Vakarinėje kaimo dalyje yra kapinynas Kapų kalnas, tyrinėtas 1968 metais. Jo radiniai byloja, kad čia gyventa jau III a. 2005 metais čia pastatytos keturios ąžuolinės skulptūros: „Kario“ (V. Bliūdžius), „Bičiaus“ (R. Sūdžius), „Krivio“ ir „Perkūno“ (P. Balsys).

Kaimas priklausė Švėkšnos dvaro valdai (XV a. vid. – 1820 m.), vėliau Vilkėno dvarui (1820–1861 m.), 1880-1882 metais. Vilkų Kampo gyventojai kovojo su Vilkėnų dvaru dėl žemių atribojimo. 1864-1904 metais kaime veikė „daraktorių mokykla“, gyveno aktyvių knygnešių. Yra buvusi pradinė mokykla (įsteigta 1919 m.).

Vietovardis galėjęs kilti dėl tose vietose buvus daug vilkų. Taip bent pasakoja senoliai.

Legendos ir padavimai

Vietiniai gyventojai pasakoja, kad iš senovės laikų Vilkų Kampe stovėjo aukuras – 4 metrų skersmens akmuo. J. Šaulys prisiminė, kai tą akmenį sudaužė: „Į „fundamentus” sudėjo. Po juo rado žalvarinių apyrankių. Ėjau tada į trečią klasę.”

Kapų kalva Vilkų Kampo laukuose. Sako, kad seniau ten buvusi bažnyčia, Kasdami rūšius iš kasdavę įvairių senovės palaikų. Pakalnej paašvėj yra duobė, kurioj, sako, esąs neskendęs varpas.

A. Klumbys „Švėkšnos valsčiaus senovės liekanos” // Lietuva, 1924 n., lapkr. 18, p. 4-5.