Sprūdės kalnas

Sprūdės kalnas

Sprūdės kalnas, t. p. Sprūdė, Pavandenė, Pasprūdė, valdiškai – Šaukštelio piliakalnis – piliakalnis Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Šaukštelio kaimo, Varnių seniūnijoje, 2 km į šiaurę nuo Pavandenės, apie 1,4 km į šiaurės vakarus nuo Gludo ežero, Varnių regioniniame parke. Pasiekiamas iš kelio 4609 Janapolė–Pavandenė–Žiogė , už jo didesnio posūkio į dešinę prieš Pavandenę, už sodybos kairėje pasukus į kairę šiaurės rytų kryptimi pro negyvenamą sodybą ir pavažiavus 350 m.

Piliakalnis (Sprūdė) įrengtas masyvios kalvos, virš jūros lygio pakilusios 216,2 m vakarinėje. Jo viršuje 1964 m. buvusi netaisyklingo trikampio, 43 m šiaurės – pietų kryptimi ir 42 m rytų – vakarų kryptimi, dabar – beveik apvali, 29×26 m aikštelė. Aikštelė apjuosta 1 m aukščio, 9 m pločio pylimu, kurio išorinis 4 m aukščio šlaitas leidžiasi į šlaituose aplink žiedu iškastą 5 m pločio, 1 m gylio griovį, už kurio supiltas antras 230 m ilgio, 1-3 m aukščio, 13 m pločio pylimas. Šiaurės vakarų – vakarų šlaite, 3 m žemiau aikštelės, pirmojo griovio vietoje įsiterpia 4,5 m pločio, 0,5 m aukščio papildomas pylimas su 3 m pločio, 0,5 m gylio grioviais šonuose. Rytinėje pusėje šio pylimo papėdėje iškastas antras 8 m pločio, 2 m gylio griovys 3 m pločio dugnu. Pietų – šiaurės vakarų šlaite, 4 m žemiau antro pylimo yra 2,5 m pločio, 0,3 m gylio antras griovys, už kurio supiltas trečias 0,5 m aukščio, 5 m pločio pylimas. Šlaitai vidutinio statumo – statūs, 22 m aukščio.

Žemiau eina natūralūs šlaitai. Piliakalnio teritorija užima 25,6 ha. Šiaurės rytų pusėje pylimą apardė čia stovėjęs trianguliacijos bokštas. Piliakalnis dirvonuoja, jį gožę medžiai 2002 m. nukirsti.

Kalno tyrimai

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1948 m. ir 1964 m. atliko Lietuvos istorijos institutas. Piliakalnis priskiriamas „parako gadynei“ – vėlesniam kovų su kryžiuočiais periodui. Piliakalnį juosia 3 pylimų juostos, kurių aukštis siekia iki 4 m. Piliakalnio aplinkoje rasta akmeninių kirvukų, ietigalių.

Sprūdės kalno istorija

Istoriko A. Butrimo nuomone Sprūdės ir Moteraičio piliakalniai, Gludo ežeras, miškingoje Moteraičio papėdės dauboje ir ežero pakrantėje esantis, apylinkėse dominuojantis Sklepkalnis (spėjama, buvęs alkakalnis) bei kapinynas dabartinės Pavandenės bažnyčios teritorijoje priklausė baltų gynybos ir kulto centrui, Medininkų žemės gynybinei-politinei sistemai.

Legendos ir padavimai apie Sprūdės kalną

Tame pačiame paviete, prie Pavandenės kaimo yra visas alksniais apaugęs kalnas, vadinamas Sprudžiu. Jo aikštelė aplink apjuosta dviem eilėm keturių uolekčių aukščio pylimų. Ant kalno yra mažesnis kūgio formos, neapaugęs, su įduba viršuje, kalnelis vadinamas Pile (nuo žodžio pilti). Apylinkių padavimas byloja, kad ši įduba yra ta vieta, kur kadaise stovėjo švedų pilis, pilna neįkainuojamų lobių. Pilis laikui bėgant įgriuvo į kalno vidų ir yra iki šių dienų saugoma ten gyvenančio „vokitielio“. Lyg šiol matyti požeminių urvų angos, tačiau niekas nedrįsta į jas lipti. Viena iš jų buvo atsitiktinai aptikta žmogaus, papasakojusio man apie šį kalną [stalius Jurevičius iš Telšių, 1893 m.), kuris leido į tą angą akmenį, pririštą keliasdešimt sieksnių ilgio virve, tačiau dugno niekaip negalėjo pasiekti.

Brensztein M. E. Kilka podań źmujdzkich. Wisła, 1899, t. XIII, s. 349.

Padavimai sako, kad piliakalnį supylęs Sprūdeika po to, kai susipyko su broliu Mindaugu. Čia stovėjusi medinė Sprūdeikos pilis, po ja buvę įrengti rūsiai (slėptuvės). Anot tyrinėtojų, pilis galėjo stovėti vakarinėje (aukštesnėje) kalvos dalyje.

Informacija apie Sprūdės kalną literatūroje:

Spradis taipogi Pavandenio dvaro laukuose prieinamas tiktai iš pietų ir vakarų pasės. Ant jo yra aiškiai matomi apkasai, platus plecius ir ant jo išvadžioti keliąi, anot padavimų tai yra žuvėdų darbas. Nuo kalno viršūnės galima pasigėrėti puikiais reginiais.

B. Smigielskis  „Pavandenio parapija” // Kunigo Vikaro užrašai (apie XIX a. vidurį). Draugija 1909 m., nr. 27, p. 229