Kategorija:Miesteliai ir kaimeliai

Linkmenų miestelis įsi­kūręs prie Žiezdro ir Ūsių ežerų, 12 km į vakarus nuo Ignalinos. Iš čia eina keliai į Švenčionėlius, Ig­naliną, Uteną, Tauragnus. Apylinkės kalvotos. 5 km į šiaurės rytus nuo mieste­lio yra Linkmeno ežeras (76 ha ploto). Manoma, kad pirmoji Linkmenų vardu vietovė buvo įsikū­rusi prie šio ežero, gavusi…

Pagramantis – miestelis Tauragės rajono savivaldybėje, krašto kelio 164  Mažeikiai–Plungė–Tauragė  atkarpos Tauragė–Šilalė pusiaukelėje, Pagramančio regioniniame parke. Seniūnaitijos centras. Stovi medinė Pagramančio Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia (nuo 1774 m.; su XIX a. varpine), yra Pagramančio pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas. Miesteliu prateka Akmena. Upės kairiajame krante saugoma Pagramančio atodanga. Kultūros paminklas – Pagramančio…

Miestelis išsidėstęs Rokiškio rajono savivaldybės pietinėje dalyje, 20 km į pietus nuo Rokiškio, netoli Dosinio ir Bedugnio ežerėlių. Duokiškis minimas nuo 1637 m. Yra 1906 m. pastatyta Šv. Onos bažnyčia, į pietus nuo miestelio tvyro Uosinto ežeras. 1596 m. minimas Duokiškio dvaras, 1618 m. Duokiškio laukas. 1650 m. kaimas užrašytas Kamajų bažnyčiai, nuo 1842 m….

Akmenytė – nedidelis kaimelis Kupiškio rajono savivaldybės centre, 2 km į va­karus nuo Kupiškio. XIX a. kaimo žemėse buvo Paketurių ganyklos. Iš akmenuotų ganyklų laukų ir kilęs Akmenytės pavadinimas. Padavimas kalba, kad labai seniai palei Lėvens upę velnias nešęs didelį maišą akmenų prikrovęs. Maiše tarp mažų akmenų buvęs didelis akmuo. Tai…

Vakarų Lietuvos miestelis – Rusnė – įsikūręs toje vietoje, kur Nemunas šakojasi į Skirvytę ir Atmatą. Šios, savo vandenimis apglėbusios Rusnės salą toliau plukdo Nemuno vandenis į Kuršių marias, pakeliui susiskaldydamos į smulkesnes šakas, kurios sudaro Nemuno deltą. Čia įkurtas Nemuno deltos regioninis parkas. Visa Rusnės sala sudaro 43,5 kv….

Ventė – senas žvejų kaimas Lietuvos vakarinėje dalyje, Kuršių ma­rių pakrantėje, 25 km nuo Šilutės. Ventę nuo „Didžiosios žemės“ skiria Kniaupo įlanka. Kaimas žinomas nuo XIV a., bet dėl nepalankių gamtos sąlygų nesiplėtė. Jis įsikūręs Ventės rago pusiasalyje, kurio ilgis 5,5 km, o didžiausias plotis – 2,2 km. Per Ventės…

Senoji Įpiltis – nedidelė gyvenvietė Kretingos rajono savivaldybės šiaurinėje dalyje, 26 km nuo Kretingos miesto, netoli sienos su Latvija, Šventosios upės slėnyje, Įpilties piliakalnis – vienas įspūdingesnių mūsų krašto piliakal­nių – yra tarp Senosios ir Naujosios Įpilties kaimų, Juodupės dešinio­jo kranto kilpoje, už pusės kilometro nuo tos vietos, kur ji…

Istorikai negali pasakyti, kada šiame pasakiško grožio, kampelyje žmonės surentė pirmąją sodybą. Pasakojama, kad čia pirmieji apsigyveno buvę Lietuvos bajorai Lukaševičiai. Iš kur jie atkeliavo, taip pat niekas nežino. Be sūnų, jie dar turėjo keletą gražuolių dukterų, kurių vie­ną, vardu Birutė, pamilęs Lietuvos didiko Puzono sū­nus ir vedęs. Kuri laiką…

Minčios kaimas glūdi Minčiagirės šiaurinėje dalyje. Šioje vietovėje jau gyventa IX a. Apie tai liudija čia esantys to laikmečio pilkapiai. Šių vietų žemės XIV a. priklausė Lietuvos Di­džiajam kunigaikščiui, o XVIII a. — Vilniaus vyskupui. XIX a. kaimas buvo dvarininko V. Puslovskio nuosavybė. Minčių ir jos apylinkes palietė 1812 m….

Šuminai Šuminai – etnografinis kaimas Utenos rajono savivaldybės pietryčiuose, Aukštaitijos nac. parke. Architektūros paminklas (padrikasis kaimas). Kaimas išsaugojo senąją savitą užstatymo struktūrą, trobesiai čia pastatyti grupėmis, kartais – toliau nuo kelio. Įrengta žvejo namo muziejinė ekspozicija. Anksčiau šis, pietiniame Ažvinčių girios pa­kraštyje, gražuolio Baluošo eže­ro pakrantėje, įsikūręs kaimas turėjo ir kitų vardų. Teisą sakant, kaip tik…

Ant Alksno ežero kranto pri­siglaudę prie šimtamečių klevų, stūkso Salų trobesiai. Tai vie­nas iš etnografinių kaimų Aukštaitijos nacio­naliniame parke. Ne veltui jis turi tokį pavadinimą. Žemės lopinį, kuriame yra kaimas, iš vi­sų pusių supa ežerai ir tik siau­ras sausumos ruožas ties Antalksne jungia jį su „didžiąja že­me“. Anksčiau net geresnio…