Ventė

Ventė – senas žvejų kaimas Lietuvos vakarinėje dalyje, Kuršių ma­rių pakrantėje, 25 km nuo Šilutės. Ventę nuo „Didžiosios žemės“ skiria Kniaupo įlanka. Kaimas žinomas nuo XIV a., bet dėl nepalankių gamtos sąlygų nesiplėtė. Jis įsikūręs Ventės rago pusiasalyje, kurio ilgis 5,5 km, o didžiausias plotis – 2,2 km. Per Ventės ragą eina kasmetinės paukščių migracijos kelias, šimtai tūkstančių paukščių ten nutupia pailsėti prieš tolimą kelionę Į šiltesnius kraštus. 1929 m. Ventėje įkurta ornitologijos stotis – viena seniausių Europoje.

Dar ir dabar senieji žvejai, į marias pasiėmę vaikų ir vaikaičių, rodo paslaptingą vietą, kur, anot padavimo, akmeninėje pilyje su savo vyru, Ventės valdovu, gyveno gražuolė milžinė Neringa.

Legenda lieka legenda, bet iš tiesų mariose slūgso akmenų ir plytų krūva – buvusios pilies liekanos. Tik ją pastatė 1360 m. baltų žemes užkariavę kryžiuočiai. Iškilusi ant kranto, iš visų pusių čaižoma vėjų, pilis buvo pavadinta Vindenburgu (vėjų pilimi). Ilgainiui pilies teritorijoje buvo pastatyta bažnyčia. Po 1422 m. Melno sutarties Vindenburgas ne­teko savo karinės reikšmės. Marių bangos palengva pilį ardė, kol XVII a. pabaigoje galutinai ją nuplovė. Neišliko ir bažnyčia. Jos liekanas vietos gyventojai pervežė į Kintus, kur pastatė naują bažnyčią. Vėliau kaimas persikėlė į dabartinę vietą. 1827 m. čia buvo pastatytas medinis švyturys, o 1863 m. – mūrinis. 1880 m. įkurta vandens matavimo stotis.