Linkmenys

Linkmenų miestelis įsi­kūręs prie Žiezdro ir Ūsių ežerų, 12 km į vakarus nuo Ignalinos. Iš čia eina keliai į Švenčionėlius, Ig­naliną, Uteną, Tauragnus. Apylinkės kalvotos. 5 km į šiaurės rytus nuo mieste­lio yra Linkmeno ežeras (76 ha ploto). Manoma, kad pirmoji Linkmenų vardu vietovė buvo įsikū­rusi prie šio ežero, gavusi ir jo vardą.

Vietovės vardas įvai­riuose dokumentuose skir­tingai rašomas ar tariamas. Kryžiuočių kronikose — Lenghmene, kituose raš­tuose — Linkmėnai, Link­menis. K. Kardelis („XX Amžius“, Nr. 9, 1940) ra­šė: „Paskutiniu metu spau­doj ir įstaigų bylose įsi­gali Linkmenys. Tačiau nei pastarasis, nei ankstyves­nieji pavadinimai nėra tei­singi. Patys linkmeniškiai, kurie savo vietovardžio vardą geriau už visus žino, vadina Linkmenes ir ištaria visuose linksniuose su pastoviu kirčiu šaknyje. Tą patį patvirtina kun. Silvestro Gimžausko 1885 m. knygutė „Linkmenes“ ir prof. Būgos „Kalba ir se­novė“ I d. 246 psl., kur sakoma: miestelis va­dinasi Linkmenes” — ir pagaliau Tarasenkos arche­ologinis Liet. žemėlapis. Gal 16, 17 šimtmetyje bu­vo sakoma Linkmenai, nes tam pritartų užrašai žemėlapiuos M. K. Radvilos 1613 m, Lingmanij, Homano 1702 Lingmiani ir ežero vardas Linkmenas. Pagal bendrinės kalbos dėsnius jau gauname ne Linkmenes, bet Linkmenys. „Iš viso vietovardžiai ne­turėtų, būti nei moderninami, nei pritaikomi laiko dvasiai. Palikime juos tokius pačius, kaip praminė mūsų tėvai ir protėviai“. Taip rašė linkmeniškis Kardelis. Bet kalbininkai nustatė vardą Linkmenys.

Prie Linkmenų — Tauragnų ke­lio, 1 km į vakarus nuo miestelio, yra piliakalnis, Pilale vadinamas. Jo papė­dėje rastos III—VIII a. gy­venvietės liekanos. Kroni­kininkas H. Vartbergietis, aprašydamas Livonijos or­dino žygius į Lietuvą 1373 II 14 – 21, mini ir Linkme­nų apylinkes. Manoma, kad Linkmenų pilis (castrum Lenghmene) buvusi dabar­tiniame Ginučių piliakal­nyje, esančiame 7 km į šiaurę nuo Linkmenų mies­telio. Šias apylinkes ordi­nas dar puolė 1433 I 30 – II 9.

Linkmenų valsčius isto­rijos šaltiniuose pradėtas minėti 1434 m. Tada jis priklausė Vilniaus tijūnijai. Linkmenų dvaras minimas XV a. pradžioje 1413 m. gale jame buvo sustojęs garsus prancūzų keliauninkas Gilbert de Lennoy. Savo aprašyme mini, kad čia buvęs vaišinamas kepta lūšiena. Ji buvusi ant ieš­mo ugnyje čirškinta.

1554 m. Linkmenų dva­rui priklausė 3 vaitystės ir miestelis su 43 kiemais, bažnyčia, 2 smuklėmis, spirito varykla; Linkmenys priklausė Ukmergės aps­kričiai. Valdovas dvarą administruoti buvo pave­dęs Narbutui, vėliau Omulskiui. Carinės Rusijos lai­kiais Linkmenys priklausė Švenčionių apskričiai. Dva­ro žemė buvo išdalyta vals­tiečiams išsipirktinai. Link­menys iš senų laikų garsė­jo savo gerai išaugintu li­nų pluoštu.

R. katalikų bažnyčia bu­vo pastatyta ir parapija įkurta 1517 m. Žygimanto Senojo paliepimu. Jai buvo paskirta ir nedidelė bene­ficija, vėliau padidinta; pris­kirta ir smuklė. Bažnyčia minima 1522 m. Vilniaus vyskupijos aktuose. Tada parapija priklausė Brėslaujos dekanatui. 1554 m. dva­ro inventoriuje rašoma, kad bažnyčia esanti labai su­menkusi, apšepusi ir kad jau paruošta medžiaga nau­jos bažnyčios statybai. Maž­daug tuo metu ji ir buvo pastatyta. 1720 m. grafas Tiškevičius pastatydino nau­ją medinę bažnyčią. 1887 m., klebono kun. Šimans­kio ir parapijiečių rūpes­čiu bei lėšomis, pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia.