Krokulės šaltinis

Krokulės šaltinis arba Lygamiškio šaltinis

Adresas

Krokulės šaltinis. Žemėlapyje pažymėta šalia šaltinio esanti automobilių stovėjimo aikštelė.

GPS

55.627880868968, 25.564005374908

Adresas

Krokulės šaltinis. Žemėlapyje pažymėta šalia šaltinio esanti automobilių stovėjimo aikštelė.

GPS

55.627880868968, 25.564005374908

Krokulės šaltinis

Krokulės šaltinis (arba Lygamiškio šaltinis) – hidrogeologinis gamtos paveldo objektas. Šaltinis trykšta greta Lygamiškio kaimo, Užpalių sen., Utenos raj., dešinėje Šventosios upės slėnio pusėje esančio sufozinio cirko ŠR pakraštyje.

Maždaug 20 x 20 m dydžio pušyno teritorija su Krokulės šaltiniu aptverta dar XX a. pr. Aptvertame plote pastatyta raudonų plytų koplytėlė su Jėzaus Kristaus statula. Į šaltinio duburį įleistas akmeninis, 0,6 m aukščio, 1,2 m skersmens rentinys, iš kurio vandens perteklius siaura protaka teka pietų kryptimi, kur už 0,1 km įteka į Šventąją.

Krokulės šaltinis kas sekundę pasipildo 7 litrais vandens, kurio temperatūra tiek žiemą, tiek vasarą išlieka 7–9 °C.

Krokulės šaltinio vanduo garsėja nepaprastomis savybėmis gydyti įvairias ligas, teikti laimę, saugoti nuo Perkūno.

Krokulės šaltinio istorija

Krokulės šaltinis aprašomas XIX a. vidurio raštuose. Pagal kraštotyrininką A. Namiką, senovėje čia buvo Alkavietė, kurioje augęs galingas ąžuolas. 1903 m. čia buvo pastatyta mūrinė koplytėlė.  Manoma, kad šaltinio pavadinimas yra kilęs nuo žodžio „kriokti“.

Legendos ir padavimai

Iš Utenos krašto kilęs istorikas Bronius Kviklys Jungtinėse Amerikos Valstijose išleistoje enciklopedijoje „Mūsų Lietuva“ aprašo girdėtą pasakojimą, kad kartą vienas užpalėnas iš Krokulės šaltinio išgraibstęs tikinčiųjų sumestus pinigėlius ir už tai susilaukęs Dievo bausmės – buvo paralyžiuoti dešinės rankos pirštai…

Senas padavimas pasakoja, kad toje vietoje, kur Krokulės pelkėje nuskendo šventikas, gyvena senųjų baltų vandens dievybės. Manoma, kad Krokulės vanduo saugo žmones nuo Perkūno ir išvaro baimę. Šventosios vietos lankytojai čia plauna akis, galvą ir skaudančias vietas. Manoma, kad šio šaltinio vandenį reikia laikyti šalia ir mirties momentu.


Kitų šaltinių informacija apie Krokulės šaltinį:

„Dešinėje Šventosios pusėje, į pietus nuo Lygamiškio piliakalnio, iš nedidelės pakriaušėlės veržiasi Krokulės šaltinis, nuo seno net ir tolimose apylinkėse garsinantis Užpalius. Į šią almančią versmelę įstatytas nežinomo meistro iškaldintas dailus akmeninis rentinys; pro jo sienoje iškirstą angelę sruvena vanduo, maitinantis mažą upeliuką, taip pat Krokule vadinamą. Vanduo čia labai tyras, skaidrus, šaltas ir skanus. Sakoma, kad ir Krokulės vardas kilęs nuo žodžių „kriokti”, „krioklys” ar „krokulys”. Pasak užpalėno ar­cheologo A. Namiko, čia buvusi net pagoniškosios šventovės vieta.

Prie pat šaltinėlio, ant smėlėto krantelio, kietaliemenių ąžuolų ir klevų pavėsyje, dailioje raudonų plytų mūrinėje koplytėlėje stovi Kristaus statula. Koplytėlė pastatyta 1903 m. kunigų K. Kosminskio ir A. Razmo iniciatyva. Kaip prisimena senieji užpalėnai, ši vieta buvusi aptverta tik medine tvorele. 1930 m. klebonas A. Paurys ėmėsi jau šio šimtmečio pradžioje pradėtų tvarkymo darbų – visas šventasis miškelis su šaltiniu buvo aptvertas dailia mūro ir metalo tvora.

Ne vienas vyresniosios kartos parapijietis dar mena savo vaikystėje girdėtą tėvų ar senelių pasakojimą, kad čia, prie šaltinio, ganantiems piemenėliams pasirodęs Kristus. Ant akmens, kur Jis stovėjęs, apsuptas spindulių, likęs ženklas – į akmenj įspausta pėda ir įrašas „O Diewe Pone, atleisk mums”. Tas akmuo prie koplytėlės tebėra ir dabar.”

Ištrauka iš Stanislovo Balčiūno ir Vandos Kuliešienės knygos „Užpaliai mūsų svajonių kraštas” (1999 m.)

Krakulė

Netoli Užpalių miestelio (Ukm. ap.), kitoj pusėj Šventosios, upės pakrantėje yra stebūklinga versmė, vadinama Krakule. Šv. Trejibės šventėje Užpaliuose atlaidai. Tą dieną suvažiuoja čia labai daug žmonių. Kiti atvažiuoja net iš užu keliolikos mylių, o gal ir toliau, nes, sako, seniau net iš Rygos, Vilniaus, Kauno ir kitų tolimų vietų atvažiuodavę. Daugiausia tai „įsižadėjusieji”. (Taip vadinami kokios nors ligos paimti žmonės: romato sutraukti, su trachoma, turi galvos skaudėjimą ir tam panašūs, kurie prisižada kas metai „Šv. Treicėj” atlankyti Krakulę. Balys). Nors netrūksta ir vyrų, bet veik visos tai bobos ir senos davatkos. Dar išvakariais apie Krakulę jų pilną. Vienos braido po versmės purvyną, kitos geria, trečios prausiasi, kitas gi šiaip mazgoja sau skaudamas vietas. Visos laukia stebuklingo pagijimo. Tik deja: kitos jau amžių baigia kas metai belankydamos Krakulę, bet stebuklų nesusilaukia, o dar greičiau užsikrečia kitų ligomis. Tokių atsitikimų yra. Ir kur čia neužsikrėsti? Po tą patį prie versmes esantį purvyną braido daugybė ligotų žmonių, o iš pačios, versmelės žmonės tiesiog merkdami visokiais nešvariais indais semia vandenį gerti ir akims mazgoti. Ta versmelė, kad ir šių metų atlaiduose, visai nešvari: mačiau, kokių tai popergalių primėtyta. Net ir tokiai šventei patingėta prakuopti, o kai pinigus tai brostvininkas labai godžiai priiminėja ir turi net pilną stalą jau prisikrovęs. Seniai pasakoja, kad ne šimtais, bet tūkstančiais rublių čionai surinkdavę. Geri stebuklai!

Prieš keliolika metų ir Dusetose (Ežer. ap.) buvo kadaisiai garsi Šv. Ignato versmė, net savo maudykles, sako, seniau turėdavus. Bet kylant žmonių susipratimui, ji jau visai nustojo savo stebuklingumo ir dabar tarnauja tiktai atsigėrimui.

Nemažai yra Lietuvoje tokių versmių; tik jos tol yra stebuklingos, koliai nesusipratę žmonės, nežinodami kam, aukas ten saujomis beria.

Tiesa, yra sviete vandenų, gelbstančių kai kuriose ligose, tiktai tie vandenys ne taip, užlaikomi, kaip Užpalių Krakulė ir visos mūsų stebūklingosios versmės.

Balys „Krakulė” // Lietuvos ūkininkas 1914 m., liep. 17 (30), p. 275-276

Užpaliai, maldininkai prie Krokulės koplyčios pokario metais.
Užpaliai, maldininkai prie Krokulės koplyčios pokario metais. © Utenos kraštotyros muziejus
Fotonuotrauka. Krokulės (arba  Lygamiškio) šaltinis. Užpalių  apyl., Utenos r. 2000 m.
Fotonuotrauka. Krokulės (arba Lygamiškio) šaltinis. Užpalių apyl., Utenos r. 2000 m. Lietuvos etnokosmologijos muziejus
Krokulės šaltinis
Krokulės šaltinis 2024 02 24 © Donatas Greičiūnas

Palikite atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *