Vieta:Aukštaitija
Šakalių akmuo Šakalių akmuo – geologinis gamtos paveldo objektas Švenčionių rajone, Sarių seniūnijoje, Šakalių kaime, 2 km į šiaurės vakarus nuo Sarių. Pasiekiamas iš kelio 4406 Švenčionėliai–Melagėnai–Sariai. Šakalių akmuo – valstybės saugomas geologinis gamtos paveldo objektas, nešantis savyje ledynmečio atmintį ir beveik nepastebimai įsiliejantis į banguotą Rytų Lietuvos kraštovaizdį. Šis stambus riedulys guli moreninės kalvos…
Peržiūrėti daugiauAkvieriškės piliakalnis Akvieriškės piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir senovinė gyvenvietė Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, 0,4 km į pietus nuo kelio Naujas Strūnaitis-Toleikos tilto per Strūną, 0,1 km į šiaurę nuo Akvieriškės kaimo, Strūnos kairiajame krante. Šiauriau Akvieriškės kaimo, Strūnaičio seniūnijoje, Strūnos kairiajame krante, iš pelkėto upelio slėnio iškyla nedidelė, bet iškalbinga kalva – Akvieriškės piliakalnis. Tai valstybės saugomas, nacionalinės…
Peržiūrėti daugiauBogutiškės piliakalnis Bogutiškės piliakalnis – piliakalnis ir senovinė gyvenvietė Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, 0,45 km į šiaurę nuo Bogutiškės kaimo, 1,8 km į vakarus nuo Mėžionių kaimo ir 0,2 km nuo Mėžios upelio kairiojo kranto. Švenčionių rajone, Cirkliškio seniūnijoje, ten, kur šiandien jau nebegyvenamas Bogutiškės kaimas pamažu grįžta į gamtos glėbį, iš pelkėtų daubų iškyla išskirtinė kalva – Bogutiškės piliakalnis. Tai nacionalinės reikšmės…
Peržiūrėti daugiauMėžionys Mėžionys – gatvinis kaimas Švenčionių rajono savivaldybėje, 8 km į pietvakarius nuo Švenčionių, prie Mėžios (Mėžės) upelio. 2 km į pietus, už Paulinavo miško, telkšo Sarių ežeras. Seniūnaitijos centras. Tarp Švenčionių kalvų ir miškų, 8 km į pietvakarius nuo Švenčionių, prie ramiai tekančio Mėžios (Mėžės) upelio, plyti Mėžionys – vienas ryškiausių Rytų Lietuvos gatvinių kaimų, šiandien saugomas kaip Kultūros paveldo…
Peržiūrėti daugiauModžiūnai Modžiūnai – gatvinis kaimas Švenčionių rajono savivaldybėje, 4 km į pietvakarius nuo Švenčionių, prie kelio 102 Vilnius–Švenčionys–Zarasai. Urbanistikos paminklas, kurį sudaro 26 sodybos. Prie kaimo prasideda Kunigiškės kraštovaizdžio draustinis. Vos 4 km į pietvakarius nuo Švenčionių, prie kelio Vilnius–Švenčionys–Zarasai (Nr. 102), keliautoją pasitinka Modžiūnai – retas ir vertingas gatvinis kaimas, įtrauktas į Kultūros paveldo…
Peržiūrėti daugiauKernavės upelis Kernavės upelis – nedidelį vandens juosta (apie 5 km.), vingiuojanti rytinėje Kernavės apylinkių dalyje. Jis ramiai teka per miškingas ir pievomis apaugusias žemumas, jungdamas aukštumų šlaitus su plačiu Neries slėnis kraštovaizdžiu. Kernavės upelis prasideda aukščiau Kernavės Kernavės (Pragarinės) ežere ir pamažu leidžiasi žemyn, formuodamas natūralų vandens koridorių, kuris…
Peržiūrėti daugiauMantviliškis Mantviliškis – kaimas Kėdainių rajono savivaldybėje, 6 km į šiaurės vakarus nuo Akademijos, prie plento 144 Jonava–Kėdainiai–Šeduva ir Šiaulių-Vilniaus geležinkelio. Seniūnaitijos centras. Yra biblioteka. Kaimo pakraščiu teka Dotnuvėlė, ant kurios įrengtas Mantviliškio tvenkinys. Svarbiausia įmonė – Mantviliškio ŽŪB. Archeologijos paminklas – Mantviliškio akmuo („su dubeniu“). Kaimo dalis, kuri vadinasi Mantviliškis II, yra Gudžiūnų seniūnijoje. Vietovardis Mantviliškis (dar žinomas kaip Montviliškis, Montviliškiai) yra priesagos -iškis vedinys iš asmenvardžio Mañtvila ar Mañtvilas. Isotrija Kaime rasti 3 senoviniai…
Peržiūrėti daugiauBurvelių alkakalnis Burvelių alkakalnis, dar vadinamas Mlečkos kalnu, Mileškalniu ar Koplytstulpiu – senovės lietuvių alkakalnis Panevėžio rajone, Krekenavos seniūnijoje, ~1 km į pietvakarius nuo Burvelių kaimo. Stūkso Nevėžio kairiajame krante, netoli Liepupio upelio žiočių. Ilgis šiaurės-pietų kryptimi 250 m, aukštis (iš Nevėžio pusės) – 15 m. Iš pietų supa pelkynai, iš rytų – drėgnos pievos. Apaugęs pušimis (šiaurėje) ir beržais (likusioje dalyje). Kalvos viršuje buvo koplyčios pamatai. Pasakojama, kad XVI a. pabaigoje…
Peržiūrėti daugiauKiaužerių akmenys su ženklais Kiaužerių akmuo su ženklais – vienas įdomiausių Panevėžio rajono archeologinių radinių, kurį dar tarpukariu tyrinėtojai vadino akmeniu su „paukščių sparnelių“, „kojų“, „snapų“ ar net „žalčių“ žymėmis. Šis stambus, apie 3 metrų ilgio, netaisyklingos trikampės formos granito riedulys guli Kiaužerių miško rytiniame pakraštyje – vietovėje, kur susijungia…
Peržiūrėti daugiauAstronominiai Vyžuonų Ozo akmenys Astronominiai Vyžuonų Ozo akmenys – Vyžuonų ozo gale esančios dvi riedulių sankaupos kitados galėjo turėti svarbią religinių ritualų paskirtį. Jų konfigūracijos atitinka saulės ir mėnulio tekos bei laidos kraštinius azimutus, taigi tarsi modeliuoja kosminio pasaulio sandarą. Tokie ,,modeliai" žinomi prie archeologinių kapinynų, tikėtina jų buvus ir…
Peržiūrėti daugiauKertuojai Kertuojai – ežeras rytų Lietuvoje, Molėtų rajone, apie 12,5 km į rytus nuo Molėtų, Labanoro regioniniame parke. Ežero ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius – 3,22 km, didžiausias plotis – 2,71 km. Altitudė 146,3 m. Forma primena ovalą. Kertuojai susidarė ledo lūstavietėje. Didžiausias gylis – 5,9 m. Krantai daugiausia žemi, pelkėti, tik šiaurinis aukštesnis. Ežerą supa Lakajų, Inturkės, Kerijos ir Vyžintų miškai. Ežere vakarinėje…
Peržiūrėti daugiauAntalgės piliakalnis Antalgės piliakalnis, Untalgės piliakalnis – piliakalnis Utenos rajono savivaldybės teritorijoje, Leliūnų seniūnija, prie Antalgės kaimo. Pasiekiamas iš plento Kaunas-Zarasai Antalgėje pasukus į kairę pietų kryptimi, Avižienių link, pavažiavus 1,1 km ir paėjus laukais į kairę šiaurės rytų kryptimi pro paukštyno pastatus 400 m. Piliakalniu vadinama maža kalvelė šalia nedidelės numelioruotos pelkės. Aikštelė ovali, pailga šiaurė rytų – pietvakarių kryptimi,…
Peržiūrėti daugiau