Vieta:Aukštaitija

Šimonių piliakalnis Šimonių piliakalnis, dar žinomas kaip Migonių, Paberžių ar Sindriūnų piliakalnis, seniau dar buvo vadintas Gužučkalniu, Velniakalniu – piliakalnis Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje, 6 km į vakarus nuo Pasvalio, Migonių kaimo šiaurėje, Pasvalio seniūnija, dešiniajame Mūšos upės krante. Pasiekiamas plentu 205 Pasvalio aplinkkelis pro Valakėlius, Gustonis pavažiavus nuo jo susikirtimo su siauruoju geležinkeliu 1,3 km, yra 50 m į dešinę šiaurėje nuo kelio. Šimonių…

Kamšos piliakalnis Kamšos piliakalnis – piliakalnis Utenos rajono savivaldybės teritorijoje, į pietvakarius nuo Kamšos (Tauragnų seniūnija) kaimo. Kalva, dar vadinama Barsukakalniu, yra tarp laukų. Šlaitai 4–5 m aukščio, jų viršutinė dalis stačiai nulyginta. Viršūnės aikštelė ovali, 35×20 m dydžio. Kultūrinis sluoksnis suardytas ariant. Piliakalnio šiaurės ir vakarų papėdėje yra senovės gyvenvietės liekanų, apie 0,5 ha plote…

Veršvų piliakalnis Veršvų piliakalnis – piliakalnis ir buvusi gyvenvietė Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, Veršvuose. Pasiekiamas iš Islandijos plento žiedo ties IX fortu važiuojant Žemaičių plentu Vilijampolės link, Baltų prospektu, Šilainių plentu ir Gabijos gatve iki jos posūkio į dešinę vakarų kryptimi, toliau paėjus pro gyvenamuosius namus įgilintos magistralės-vakarinio lanksto šiauriniu šonu 300 m į pietvakarius, yra kiek dešiniau, šlaitui leidžiantis į Nemuno…

Gaigalių piliakalnis Gaigalių piliakalnis – piliakalnis ir gyvenvietė Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurės rytus nuo Gaigalių kaimo (Šimonių seniūnija), Šepetos pelkės rytiniame pakraštyje. Gaigalių piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. m. e. pabaiga – I tūkst. m. e. m. Įrengtas atskiroje kalvoje, Šepetos pelkės rytiniame pakraštyje. Nupjauto kūgio formos kalvą beveik iš visų pusių juosia mažos pelkės. Šlaitai statūs, apie…

Mirabelio įtvirtinta dvarvietė Mirabelio įtvirtinta dvarvietė – XV a. minimas Mirabelio piliakalnis, XVI–XVII a. kariniai įtvirtinimai, apie 1800 m. jame įkurtas Mirabelio dvaras, Mirabelio kaime, Kupiškio rajone. Mirabelio dvaras iš pradžių vadinosi Atadavariu. Šis vardas galėjo būti kilęs iš veiksmažodžio „atiduoti“ (turint omenyje dvarui atiduoti duoklę). 1797 m. dvaras atiteko prancūzų diplomatui, nuo Prancūzijos revoliucijos pabėgusiam į Rusiją – Augustui Šuazeliui Gufjė. Gali būti, kad dabartinis…

Sukinių piliakalnis Sukinių piliakalnis su gyvenviete, Pilaitė – piliakalnis ir gyvenvietė Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje, į vakarus nuo Sukinių, Pabaisko seniūnija. Pasiekiamas keliu Paupliai – Knyzlaukis, nusileidus į Šventosios slėnį, pervažiavus Žuvintę pasukus į dešinę pietuosna ir paėjus 500 m per užželiančius laukus bei miškelį (jame yra upelio griova) – yra kairėje rytuose nuo sodybos griuvėsių, Žuvintės dešiniajame krante. 2014 m. buvo tvarkoma piliakalnio aplinka: įrengiama sustojimo…

Papilių piliakalnis Papilių piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir gyvenvietė Rokiškio rajono savivaldybės teritorijoje, Papilių kaime, Obelių seniūnija. Pasiekiamas keliu Obeliai – Palūgė, ties bevardžiu ežerėliu pasukus į kairę pietų kryptimi, pavažiavus 1,5 km ir už trečios gyvenamos sodybos kairėje, slėnelyje, šalia storo žilvičio, kelio dešinėje pasukus į dešinę vakarų kryptimi ir paėjus 300 m laukais. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Kriaunos…

Žadeikonių ąžuolas Žadeikonių ąžuolas – išskirtinio amžiaus ąžuolas, augantis Pasvalio rajone, Saločių seniūnijoje, Žadeikonių kaime, apie 5 km į pietvakarius nuo Saločių, netoli kelio 3116 Saločiai–Telžiai  (apie 300 m į rytų pusę). Pasiekiamas netoli tilto per Kamaties upelį pasukus ties koplytstulpiu link ūkio pastatų (fermų). Medis keroja ant kalvelės esančiose senose kapinaitėse, aplink kurias driekiasi dirbami laukai. Gerai matomas…

Koplyčkalnis Koplyčkalnis arba Kavarsko kapinynas yra Anykščių rajono sav., Kavarsko sen., Kavarsko vs. Tai kalva žemesne Š dalimi, gana stačiais 5-6 m aukščio šlaitais; kalvos viršus buvo apardytas XX a. septintajame dešimtmetyje ieškant joje žvyro, dabar kalvos didžioji dalis apaugusi eglėmis, dirvonuoja tiktai dalis viršaus ir P šlaito, į R…

Šovenių piliakalnis Šovenių piliakalnis su gyvenviete, Pakarklos kalnas, Budriai – piliakalnis ir gyvenvietė Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje, į rytus nuo Šovenių, Kavarsko seniūnija. Pasiekiamas keliu Kavarskas – Šoveniai pavažiavus 1 km, paėjus per pievas į dešinę šiaurės rytų kryptimi 400 m, yra priekyje. Piliakalnis yra patvenktos Pienios dešiniajame krante esančioje atskiroje kalvoje, juosiamoje slėnio daubų. Aikštelė ovali, pailga šiaurės – pietų kryptimi,…

Lapušiškės pilkapynas Lapušiškės, Sausalio pilkapynas, vad. Žuvėdų kapais randasi Visagino savivaldybės teritorijoje. Kapinyną sudaro 5 smėlio sampilai, išsidėstę nuo 7-10 m iki 20 m, o vienas net iki 50-60 m, atstumu vienas nuo kito: trys mažesnieji sampilai 6 m, 7,5 m ir 9,5 m skersmens, o du didžiausi – 12…

Kavarsko šaltinis Kavarsko šaltinis, Kregūdės šaltiniai, Kavarsko tufų šaltiniai arba Šv. Jono šaltinis, – šaltinis Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje, Kavarske. Šventvietė. 1985 m. paskelbtas saugomu gamtos paveldo objektu. Ši versmė vaizduojama ir Kavarsko herbe. Kavarsko šaltinis išteka sufoziniame cirke, kuris yra Šventosios upės slėnio dešiniojo šlaito viršutinėje dalyje. Šioje šaltinio įduboje ir jos pakraščiais, nuolat sunkiasi kalcio druskų prisotinti atitekantys vandenys, susidaro sąlygos formuotis tufams, dar vadinamiems gėlavandeniais karbonatais….