Sukinių piliakalnis

Sukinių piliakalnis

Sukinių piliakalnis su gyvenviete, Pilaitė – piliakalnis ir gyvenvietė Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje, į vakarus nuo Sukinių, Pabaisko seniūnija. Pasiekiamas keliu Paupliai – Knyzlaukis, nusileidus į Šventosios slėnį, pervažiavus Žuvintę pasukus į dešinę pietuosna ir paėjus 500 m per užželiančius laukus bei miškelį (jame yra upelio griova) – yra kairėje rytuose nuo sodybos griuvėsių, Žuvintės dešiniajame krante.

2014 m. buvo tvarkoma piliakalnio aplinka: įrengiama sustojimo aikštelė, rodyklės.

Sukinių piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Šventosios kairiojo kranto aukštutinės terasos kampe, Žuvintės dešiniajame krante. Aikštelė ovali, pailga rytų – vakarų kryptimi, 37×30 m dydžio. Joje rasta žiestos keramikos, akmenų grindinių. Aikštelės rytiniame krašte supiltas 3 m aukščio, 17 m pločio pylimas (supiltas per 2 kartus), kurio išorinis 5,5 m aukščio šlaitas leidžiasi į 17 m pločio, 1 m gylio griovį. Vakariniame šlaite, 8 m žemiau aikštelės yra 10 m pločio trikampė terasa. Šlaitai statūs, 30 m aukščio, viršutinėje 8 m aukščio dalyje statinti.

Sukinių piliakalnis apardytas arimų, pylimas iškasinėtas duobėmis, jos užpiltos 1999 m. Aikštelė dirvonuoja, šlaitai apaugę lapuočiais.

Šiaurinėje papėdėje, 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė.

Sukinių piliakalnio tyrimai

1921 m. ir 1936 m. piliakalnį žvalgė Petras Tarasenka, 1970 m. – Istorijos institutas. Piliakalnis datuojamas II tūkstantmečio pradžia. Šis piliakalnis įeina į archeologinių paminklų kompleksą, kurį sudaro akmens amžiaus stovyklos liekanos, piliakalnis ir akmuo Mokas. Įvairiais metais atliktų archeologinių žvalgymų metu nustatyta, kad tai buvo gynybinis piliakalnis, kurio aikštelėje rasta 0,9 m storio kultūrinis sluoksnis, jame – žiestos keramikos, akmenų grindinys. Piliakalnio šiaurinėje papėdėje yra senovinės gyvenvietės liekanų.

Prieš Pirmąjį pasaulinį karą pylimo viršuje kasant duobę buvo aptikta plytų ir glazūruotų koklių, molyje rasta deginimo žymių.

Pasakojimai apie Sukinių piliakalnį

Pasakojama, kad senovėje ant piliakalnio šventykla buvo. O piliakalnyje krištoliniame karste yra koks tai kunigaikštis palaidotas.

Saug. VAK b. 47, p. 274.

Informacija apie Sukinių piliakalnį literatūroje:

Sukinių piliakalnis

Pabaiskas (Ukmergės apsk.). Netoli Šventosios ant dešinio Žuvintos upelio kranto Sukinių sodžiaus lauke yra kalnelis, vadinamas „Pilaitė“ dailus — iš vieno galo apaugęs krūmais. Kas tą kalnelį supylė, nėra žinios, tiktai yra padavimas, būk toje vietoje yra užkasti tris kubilai pinigų: vienas auksinių, kitas sidabrinių ir trečias varinių. Kokiam tai žmogui prisisapnavo, kad „nueik į tą vietą, iškask tuos kubilus pinigų, pastatyk toje vietoje puikią bažnyčią ir da užteks tų pinigų tau, tavo vaikams ir vaikų vaikams”. Mėginta kasti ir pasakojo, kad jau buvo prisikasę netoli kubilų rado daug plytų ir akmenų, bet tuo laiku sužvangėjo kubilai ir nugrimzdo gilyn, kur jau ir nekasė. Kasta pačiame viduryje kalnelio, ir dabar duobė turi apie tris aršinas gilumo, nors jau užgriuvusi, bet išrodo, kaip ir nesenai kasta, nes dar ir žole neapaugus.

Sakalas „Pabaiskas” // Šaltinis (Seiniai) 1910 m.,  nr. 40, p. 638