Vieta:Aukštaitija
Laumės valtis Laumės valtis – mitologinis akmuo Lietuvoje, Utenos rajone, Užpalių seniūnijoje, priešais Užpalius (kitapus Šventosios), Lygamiškio piliakalnio papėdėje. Akmuo gulsčias – 2,50 m ilgio, 1,95 m pločio, 1,10 m aukščio. Objektas nuo 2002 m. yra įtrauktas į saugomų gamtos paveldo objektų sąrašą. Legendos ir padavimai Pasak legendos tai kažkada buvusi auksinė valtis, giliai piliakalnyje paslėpta. Ją daug kas bandė atkasti, bet, užgiedojus…
Peržiūrėti daugiauLygamiškio piliakalnis Lygamiškio piliakalnis su gyvenviete, Geniupio kalnas, Užpaliai – piliakalnis ir gyvenvietė Utenos rajono savivaldybės teritorijoje, Lygamiškio kaime, Užpalių seniūnija. Pasiekiamas iš žvyrkelio Užpaliai – Svėdasai už 500 m nuo Užpalių centro pervažiavus Šventąją, pirmoje sankryžoje pasukus į kairę pietvakarių kryptimi ir pavažiavus 1 km yra kelio dešinėje šiaurės vakaruose. Piliakalnis įrengtas Šventosios dešiniojo kranto aukštumos kyšulyje, Geniupio dešiniajame…
Peržiūrėti daugiauKrokulės šaltinis Krokulės šaltinis (arba Lygamiškio šaltinis) – hidrogeologinis gamtos paveldo objektas. Šaltinis trykšta greta Lygamiškio kaimo, Užpalių sen., Utenos raj., dešinėje Šventosios upės slėnio pusėje esančio sufozinio cirko ŠR pakraštyje. Maždaug 20 x 20 m dydžio pušyno teritorija su Krokulės šaltiniu aptverta dar XX a. pr. Aptvertame plote pastatyta raudonų plytų koplytėlė su Jėzaus Kristaus statula. Į šaltinio duburį įleistas akmeninis, 0,6 m aukščio, 1,2…
Peržiūrėti daugiauStorių kalnas Storių kalnas – moreninė kalva Lietuvoje, Anykščių rajone, 4 km į pietryčius nuo Anykščių, Storių kaimo apylinkėse. Patenka į Anykščių regioninį parką. Ši kalva yra Sėlių aukštumos, Rubikių moreninio masyvo, Storių kalvyno aukščiausia vieta. Aukštis virš jūros lygio – 194 m. Kalva keiminė, sudaryta iš sluoksniais suklostyto akmeningo molio, smėlio, žvirgždo. Paviršių dengia moreninis priemolis, akmenys. Aukščiausioji kalva storiečių vadinama Didžiuoju kalnu, mažesnės – Eglėkalniu,…
Peržiūrėti daugiauBarboros akmuo Barboros akmuo. Kavarskas, (Utenos aps.) Anykščiu apylinkėje yra plačiai visoj Lietuvoj žinomas akmuo „Puntukas“, o netoliese nuo ten, apie 15—20 km. atstumu, yra kitas akmuo, „Barbora“ vadinamas. „Barbora“ yra Kavarsko apylinkėje, nuo Mackeliškių kaimo atstumu apie 5—6 km., miške. Tai nėra, labai didelis akmuo, tūrio apie 25—30 m³,…
Peržiūrėti daugiauSenojo Daugėliškio piliakalnis Senojo Daugėliškio piliakalnis (dar vad. Kiškio bažnyčia) – kultūros paminklas. Turi kraštovaizdinę vertę. Valstybės saugomas objektas. 1991 m. patvirtintas archeologijos paminklu. Į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo registrą įtrauktas 1998 m. gruodžio 30 d. Piliakalnis yra Utenos aps., Ignalinos r. Naujojo Daugėliškio seniūnijoje Senojo Daugėliškio kaimo centrinėje dalyje, 0,35 km į šiaurės vakarus nuo Senojo Daugėliškio kaimo kapinių, tiek pat į…
Peržiūrėti daugiauŠveicarkos šaltinis Šveicarkos šaltinis arba Šventoji versmė 1 km į ŠR nuo Kaniūkų (Lūžų miško) piliakalnio (Ar 1476), 0,9 km į PR nuo Antalieptės bažnyčios, 0,7 km į PR nuo Antalieptės vandens malūno, 0,13 km į ŠV nuo Šavašos ir Šventosios santakos, kairiajame Šventosios krante, apie 40 m atstumu nuo…
Peržiūrėti daugiauČiobiškio urvas Čiobiškio urvas arba Rynos urvas – valstybės saugomas geologinis gamtos paveldo objektas Širvintų rajone, Čiobiškio sen., Stepanavos kaime. Priklauso Ukmergės miškų urėdijos Čiobiškio girininkijos (780 kv., 12 skl.) teritorijai. Urvo vieta yra 0,4 km į rytus nuo kelio 4305 Musninkai–Čiobiškis–Gelvonai–Vytinė , 1,3 km į šiaurės vakarus nuo Čiobiškio. Objektas nuorodomis nepažymėtas. Nuo automobilių stovėjimo aikštelės, išlipę iš…
Peržiūrėti daugiauKarpakėlio pirmasis ąžuolas Karpakėlio pirmasis ąžuolas – išskirtinis ąžuolas Švenčionių rajone, Pabradės seniūnijoje, Karpakėlio kaime, Asvejos regioniniame parke. Lankytinas objektas yra apie 5,5 km į šiaurės rytus nuo Sužionių, Asvejos ežero šiaurinėje pakrantėje, 0,5 km į šiaurės vakarus nuo sąsiaurio, jungiančio vakarinį ir rytinį ežerus (čia įrengta Žingių stovyklavietė). Medis aptvertas, šalia stovinčioje lentoje pateikta iliustruota informacija. Ąžuolas…
Peržiūrėti daugiauLygumų akmuo Lygumų akmuo stūkso Zarasų rajono savivaldybėje, Lygumų miške, netoli Stelmužės dvaro, prie keliuko Stelmužė–Suviekas, nuo Stelmužės ąžuolo į šiaurinį parko pakraštį 1,6 km. 18 m ilgio, plačiu paviršiumi. Yra manoma, jog akmuo savo dydžiu gali lenkti Puntuką, kadangi didžioji jo dalis yra po žeme, o archeologų akmuo kol kas nėra tyrinėtas. Legendos ir padavimai Tai įvyko labai…
Peržiūrėti daugiauKaralienės liūnas Karalienės liūnas – šaltinis, esantis Utenos apsk., Anykščių raj., prie Pašventupio kaimo. Atsiveria Šventosios upės slėnio dešinėje pusėje. Respublikinės reikšmės hidrogeologiniu paminklu paskelbtas 1964 m. Įrengtas dviračių takas ir kabantis pėsčiųjų tiltas per Šventąją pasiekti priešingame krante Puntuko akmenį ir Medžių lajų taką. Karalienės liūnas užima 0,14 ha plotą. Jo gylis 6–7 m. Absoliutinis aukštis apie 62,5 m. Šaltinis ypatingas…
Peržiūrėti daugiauŠventieji ąžuolai Šventieji ąžuolai – Anykščių rajono savivaldybėje saugomas botaninis gamtos paveldo objektas, ąžuolai, stūksantys Anykščių šilelyje, kelio 1245 Gražumynas–Puntuko akmuo vingyje netoli Puntuko akmens (už 200 m į pietvakarius). Paminkliniai medžiai aptverti, pastatyta informacinė lenta, supažindinanti su ąžuolų istorija. Vienam iš dviejų Šventųjų ąžuolų nulūžus, 1990 m. pasodintas naujas ąžuoliukas. Medžiai nuo seno garsėja legendomis. Paskelbti saugomais 2003 m. spalio 30 d. Knygoje "senosios…
Peržiūrėti daugiau