Vieta:Dzūkija
Senųjų Trakų piliavietė su papiliu ir gyvenviete – piliavietė ir papilys Trakų rajono savivaldybės teritorijoje, į pietus nuo Senųjų Trakų, Senųjų Trakų seniūnija, 600 m į pietus nuo geležinkelio pervažos. Piliavietė įrengta nedidelėje aukštumoje, bevardžio ežerėlio vakariniame krante. Piliavietė labai apardyta joje stovėjusių įvairių pastatų bei čia vykusios ūkinės veiklos. Šiaurės vakarinėje…
Peržiūrėti daugiauObelijos piliakalnis Obelijos piliakalnis, Zaramkalnis, Obelytė III – piliakalnis Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje, Miroslavo seniūnija. Pasiekiamas iš plento 132 Alytus–Seirijai–Lazdijai ties Seiliūnais pasukus į dešinę vakarų kryptimi, keliu pavažiavus link Zaramciškių 3 km, po to paėjus Obelytės ežero rytiniu krantu į šiaurę 1 km – yra miške, 350 m į…
Peržiūrėti daugiauBirštono piliakalnis Birštono piliakalnis arba Vytauto kalnas – piliakalnis Birštono savivaldybės teritorijoje, Nemuno dešiniajame krante, 0,35 km į pietus nuo Birštono Šv. Antano Paduviečio bažnyčios. Piliakalnis apjuostas daubų, pietinėje papėdėje yra senovės gyvenvietės liekanų. Birštono piliakalnis apaugęs medžiais ir krūmais. Iš šiaurės pusės griovys jungia piliakalnį su gretima aukštuma. Piliakalnis ir…
Peržiūrėti daugiauTrakų salos pilis Trakų salos pilis – tai įspūdinga gotikinė tvirtovė, esanti Trakų mieste, ant Galvės ežero Pilies salos. Ši pilis, pastatyta XIV a. antroje pusėje – XV a. pradžioje kunigaikščių Kęstučio ir Vytauto iniciatyva, buvo viena iš svarbiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rezidencijų. Šiandien atstatyta pilis yra vienas populiariausių…
Peržiūrėti daugiauŠventaragio slėnis – slėnis Vilniuje prie Neries ir Vilnios santakos. Pagal Lietuvos metraštį toje vietoje buvo deginami Lietuvos didžiųjų kunigaikščių palaikai. Pasak legendos, šią laidojimo tradiciją pradėjęs valdovas Šventaragis, kurio palaikai sudeginti XIII a. Tai, be abejonės, svarbiausia šventa vietovė Vilniuje. Pirmą kartą Šventaragio slėnis paminėtas XVI a. pirmojoje pusėje Lietuvos…
Peržiūrėti daugiauRaigardo slėnis Raigardo slėnis – 5 km į pietus nuo Druskininkų Nemuno dešinio kranto slėnis: rytų pakraštys ir jo šlaitas – kraštovaizdžio draustinis su didžiausiu Lietuvoje sufoziniu cirku. Bendras slėnio plotas 14 km², ilgis (iš vakarų į rytus) – 5 km, plotis – 4 km. Salpinės pievos, terasų liekanos, apaugusios pušynais, pelkė (4,26 km²). Per slėnį teka Kubilnyčia….
Peržiūrėti daugiauŠvendubrės akmuo, vadinamas Velnio akmeniu – mitologinis akmuo ir dešimtas pagal dydį Lietuvos riedulys, stūksantis pietvakarinėje Druskininkų savivaldybės teritorijos dalyje, šiauriniame Švendubrės kaimo pakraštyje, dešiniajame Nemuno krante. Riedulys natūralus, pilkai rausvo stambiagrūdžio granito, pailgas šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, apskaldytas, netaisyklingos trikampės piramidės nupjauta viršūne pavidalo. Virš žemės paviršiaus esančios…
Peržiūrėti daugiauLaukagalio akmuo su žmogaus pėda Laukagalio akmuo su žmogaus pėda – mitologinis akmuo Laukagalio kaime (Žaslių sen.), Kaišiadorių rajone. Riedulys slūgso nuošalioje drėgnoje vietoje, laukymėje, iš visų pusių supamoje melioruotų laukų, apie 1 km į vakarus nuo Paparčių, 0,5 km į šiaurės vakarus nuo kelio 4717 Vievis–Kazokiškės–Paparčiai–Žasliai. Prie akmens išlikęs senas betoninis…
Peržiūrėti daugiauLaukagalio akmuo Laukagalio akmuo su dubenėliais, dar vadintas Aukuru, Didžiuoju akmeniu, Velnio sostu – mitologinis akmuo su dubenėliais ir loveliais Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Laukagalio kaimo (Žaslių seniūnija). Masyvus riedulys pasiekiamas, pasukus iš kelio 4717 Vievis–Kazokiškės–Paparčiai–Žasliai (1,5 km į pietvakarius nuo Paparčių) per Laukagalį šiaurės vakarų kryptimi, nuvažiavus apie…
Peržiūrėti daugiauMitkiškių akmuo Mitkiškių akmuo su „Kristaus, Marijos ir avinėlio pėdomis“ – mitologinis akmuo Elektrėnų savivaldybės teritorijoje, į vakarus nuo Neries ir Sukros upelių santakos, ties Mitkiškių kaimu, priešais salą Neryje (kitame krante – Kernavės piliakalniai). Nuo kelio 4717 Vievis–Kazokiškės–Paparčiai–Žasliai matomas prie akmens stovintis kryžius. Akmenį žymi pastatyti ženklai. Akmuo – su…
Peržiūrėti daugiauVarkališkių miško pušys – Kaišiadorių rajono savivaldybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas Kruonio seniūnijoje, pusiaukelėje tarp Kruonio ir Darsūniškio. Šių paprastųjų pušų (Pinus sylvestris L.) augavietė – Kaišiadorių miškų urėdijos Kruonio girininkijos (30 kv., 23 ir 25 skl.) teritorija, Varkališkių miškas, netoli tilto kelyje 1803 Kruonis–Darsūniškis , kur prateka Lapainia. Visos pušys auga…
Peržiūrėti daugiauVarkališkių II piliakalnis – piliakalnis Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje, į vakarus nuo Varkališkių, Varkališkių miške, Kruonio seniūnija. Pasiekiamas iš kelio Kruonis – Darsūniškis iškart už Varkališkių miško pasukus į dešinę šiaurės kryptimi ir pavažiavus iki pat Lapainės dabartinių žiočių - nuo jų palei Nemuną dar 400 m – yra miške,…
Peržiūrėti daugiau