Vieta:Dzūkija
Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinis muziejus – Merkinės krašto muziejaus padalinys, kaupiantis, saugantis, tiriantis ir populiarinantis rašytojo Vinco Krėvės-Mickevičiaus kūrybinį bei memorialinį palikimą. Rašytojo Vinco Krėvės – Mickevičiaus kūryba betarpiškai susijusi su gimtąja aplinka, kuri neatsiejama nuo Lietuvos istorijos ir liaudies kultūros konteksto. Gimtoji erdvė, XIX a. pab. – XX a. pr. dzūkiška sodyba,…
Peržiūrėti daugiau
Liškiavos alkakalnis Liškiavos alkakalnis – alkakalnis Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje, Liškiavos kaimo (Merkinės seniūnija) pietiniame pakraštyje, į šiaurės vakarus nuo Nemuno ir Krūčiaus santakos, Nemuno kairiajame krante, greta Liškiavos piliakalnio. Liškiavos alkakalnis dar vadinamas Bažnyčios kalnu. Iš pietų jį juosia Nemunas, iš rytų – Kriūčiaus, iš šiaurės vakarų, šiaurės ir šiaurės…
Peržiūrėti daugiau
Gedimino pilis Gedimino arba Vilniaus aukštutinė pilis – gotikinė pilis Vilniuje, kurios liekanos stūkso Gedimino kalno aikštelėje. Papėdėje buvo LDK kunigaikščio Vytauto Didžiojo rezidencija, dabar – atstatyti Valdovų rūmai. Iš pagarbos Vilniaus įkūrėjui LDK kunigaikščiui Gediminui pilis pavadinta jo vardu. Pilis priklauso Vilniaus pilių rezervatui. Gedimino pilies bokštas – labiausiai…
Peržiūrėti daugiau
Senųjų Trakų piliavietė su papiliu ir gyvenviete – piliavietė ir papilys Trakų rajono savivaldybės teritorijoje, į pietus nuo Senųjų Trakų, Senųjų Trakų seniūnija, 600 m į pietus nuo geležinkelio pervažos. Piliavietė įrengta nedidelėje aukštumoje, bevardžio ežerėlio vakariniame krante. Piliavietė labai apardyta joje stovėjusių įvairių pastatų bei čia vykusios ūkinės veiklos. Šiaurės vakarinėje…
Peržiūrėti daugiau
Obelijos piliakalnis Obelijos piliakalnis, Zaramkalnis, Obelytė III – piliakalnis Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje, Miroslavo seniūnija. Pasiekiamas iš plento 132 Alytus–Seirijai–Lazdijai ties Seiliūnais pasukus į dešinę vakarų kryptimi, keliu pavažiavus link Zaramciškių 3 km, po to paėjus Obelytės ežero rytiniu krantu į šiaurę 1 km – yra miške, 350 m į…
Peržiūrėti daugiau
Birštono piliakalnis Birštono piliakalnis arba Vytauto kalnas – piliakalnis Birštono savivaldybės teritorijoje, Nemuno dešiniajame krante, 0,35 km į pietus nuo Birštono Šv. Antano Paduviečio bažnyčios. Piliakalnis apjuostas daubų, pietinėje papėdėje yra senovės gyvenvietės liekanų. Birštono piliakalnis apaugęs medžiais ir krūmais. Iš šiaurės pusės griovys jungia piliakalnį su gretima aukštuma. Piliakalnis ir…
Peržiūrėti daugiau
Trakų salos pilis Trakų salos pilis – tai įspūdinga gotikinė tvirtovė, esanti Trakų mieste, ant Galvės ežero Pilies salos. Ši pilis, pastatyta XIV a. antroje pusėje – XV a. pradžioje kunigaikščių Kęstučio ir Vytauto iniciatyva, buvo viena iš svarbiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rezidencijų. Šiandien atstatyta pilis yra vienas populiariausių…
Peržiūrėti daugiau
Šventaragio slėnis – slėnis Vilniuje prie Neries ir Vilnios santakos. Pagal Lietuvos metraštį toje vietoje buvo deginami Lietuvos didžiųjų kunigaikščių palaikai. Pasak legendos, šią laidojimo tradiciją pradėjęs valdovas Šventaragis, kurio palaikai sudeginti XIII a. Tai, be abejonės, svarbiausia šventa vietovė Vilniuje. Pirmą kartą Šventaragio slėnis paminėtas XVI a. pirmojoje pusėje Lietuvos…
Peržiūrėti daugiau
Raigardo slėnis Raigardo slėnis – 5 km į pietus nuo Druskininkų Nemuno dešinio kranto slėnis: rytų pakraštys ir jo šlaitas – kraštovaizdžio draustinis su didžiausiu Lietuvoje sufoziniu cirku. Bendras slėnio plotas 14 km², ilgis (iš vakarų į rytus) – 5 km, plotis – 4 km. Salpinės pievos, terasų liekanos, apaugusios pušynais, pelkė (4,26 km²). Per slėnį teka Kubilnyčia….
Peržiūrėti daugiau
Švendubrės akmuo, vadinamas Velnio akmeniu – mitologinis akmuo ir dešimtas pagal dydį Lietuvos riedulys, stūksantis pietvakarinėje Druskininkų savivaldybės teritorijos dalyje, šiauriniame Švendubrės kaimo pakraštyje, dešiniajame Nemuno krante. Riedulys natūralus, pilkai rausvo stambiagrūdžio granito, pailgas šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, apskaldytas, netaisyklingos trikampės piramidės nupjauta viršūne pavidalo. Virš žemės paviršiaus esančios…
Peržiūrėti daugiau
Laukagalio akmuo su žmogaus pėda Laukagalio akmuo su žmogaus pėda – mitologinis akmuo Laukagalio kaime (Žaslių sen.), Kaišiadorių rajone. Riedulys slūgso nuošalioje drėgnoje vietoje, laukymėje, iš visų pusių supamoje melioruotų laukų, apie 1 km į vakarus nuo Paparčių, 0,5 km į šiaurės vakarus nuo kelio 4717 Vievis–Kazokiškės–Paparčiai–Žasliai. Prie akmens išlikęs senas betoninis…
Peržiūrėti daugiau
Laukagalio akmuo Laukagalio akmuo su dubenėliais, dar vadintas Aukuru, Didžiuoju akmeniu, Velnio sostu – mitologinis akmuo su dubenėliais ir loveliais Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Laukagalio kaimo (Žaslių seniūnija). Masyvus riedulys pasiekiamas, pasukus iš kelio 4717 Vievis–Kazokiškės–Paparčiai–Žasliai (1,5 km į pietvakarius nuo Paparčių) per Laukagalį šiaurės vakarų kryptimi, nuvažiavus apie…
Peržiūrėti daugiau