Vieta:Dzūkija

Bradeliškių akmuo su ženklais, dar vadinamas Airėnų akmeniu – mitologinis akmuo Vilniaus rajone, viename seniausių Lietuvoje Dūkštų ąžuolyne, 2 km į šiaurės vakarus nuo Dūkštų kaimo. Riedulys slūgso Bradeliškių ir Airėnų I kaimų paribyje. Teritorija priklauso Dūkštų kraštovaizdžio draustiniui. Akmuo pažymėtas informaciniame stende, pasiekiamas nuėjus apie 250 m vientisa lentų…

Laumės šulinio akmuo Laumės šulinio akmuo kitaip dar Laumių akmeniu arba Norulių akmeniu vadinamas, guli Norulių kaimo miške (anksčiau čia buvę Razbainyčios laukai), prie pat senojo vieškelio Gardinas – Merkinė. Keliaujančius tuo keliu dažnai netoli tos vietos apiplėšdavo, todėl ir vadinama Razbainyčia (dešinėje plento Vilnius –Druskininkai pusėje). Akmuo pilkšvos, su…

Verkiai – Vilniaus miesto dalis, esanti dešiniajame Neries krante, į šiaurę nuo miesto centro, išsidėstę aplink Verkių gatvę nuo Trinapolio pietuose iki Staviškių šiaurėje. Čia įkurtas Verkių regioninis parkas, yra Verkių dvaro architektūros ansamblis (Verkių kraštovaizdžio ir architektūros draustinis) – rūmai, parkas, senųjų tvenkinių sistema, miškas. Yra Mokslininkų rūmai, specialioji mokykla. Išlikęs…

Nikiparos šaltinis Nikiparos šaltinis išteka už 0,99 kilometrų į Vakarus nuo kelio į Pašilingę atsišakojimo iš plento Alytus – Druskininkai, Norulių miško, 98 kvartalo Šiaurės vakarinėje dalyje, už 18 metrų į Šiaurę nuo Pašilingės kelio. Pašilingės upelio senslėnio aukštumos papėdėje yra apie 0,5 m skr. duburėlis, iš kurio nedideliu grioveliu…

Gedimino kapo kalnas Gedimino kapo kalnas arba Vilniaus piliakalnio su papiliais ir gyvenviete trečias papilys, vadinamas Gedimino kapo kalnu – kalnas, stūksantis Vilniaus centre, Kalnų parko teritorijoje, Vilniaus pilių kultūrinio rezervato archeologijos paminklas. Įrengtas atskiroje kalvoje Kalnų parko kalvų masyvo pietinėje dalyje, 700 m į pietryčius nuo pirmojo piliakalnio (Pilies kalno), 200 m…

Rasos – Vilniaus miesto dalis, esanti į pietryčius nuo Senamiesčio (nuo jo skiria Vilniaus–Daugpilio geležinkelis). Rytuose ribojasi su Ribiškėmis, pietuose – su Liepkalniu, vakaruose – su Naujininkais, šiaurės rytuose – su Markučiais. Kitapus geležinkelio yra atskiras gyvenamųjų namų kvartalas – Rasų kolonija. Paviršius kalvotas (Rasų-Ribiškių kalvynas), rytinė pusė miškinga, patenka į Pavilnių regioninį parką. Būdingi…

Primirštas jau buvo Kukumbalis – kaip vietovardis ir kaip reiškinys. Pro Kukumbalį į Merkį garma šaltinis, kažkada buvęs upele. Jis prisimintas 2001 m. vasarą, kai Vykintas Vaitkevičius su archeologų ekspedicija ant plokštikalnės greta to pelkėto duburio atkasė senąsias Merkinės kapines – degintinius XIII-XIV a. kapus. Rašytiniuose šaltiniuose gana daž­nai minima,…

Cedronas taip pat Kedronas, Baltupis – upelis Lietuvoje, Vilniaus miesto savivaldybėje; dešinysis Neries intakas. Prasideda miškelyje į rytus nuo Fabijoniškių, Cedrono aukštupio kraštovaizdžio draustinyje. Teka į rytus, kerta Geležinio Vilko, Kalvarijų gatves. Tada vingiuoja labai giliu slėniu per Verkių parką. Įteka į Nerį ties Trinapolio bažnyčia. Apie 1980 m. Baltupiuose Cedronas patvenktas…

Jonionių akmenys Jonionių akmenys arba Jonionių mitologiniai akmenys, akmenų grupė netoli Jonionių kaimo (Merkinės seniūnija, Varėnos rajono savivaldybė), kairiajame Nemuno krante. Vadinami lietuviškuoju Stounhendžu. Manoma, kad tai senovė paleoastronominė stebykla ar Saulės laikrodis. Jų išdėstymas rodo artimiausias Merkinės apylinkių akmens amžiaus stovyklas, o vienas iš jų – Merkinės bažnyčią, stovinčią…

Giluičių piliakalnis Giluičių piliakalnis ir gyvenvietė – piliakalnis ir gyvenvietė Alytaus rajono savivaldybės Giluičių kaime, Simno seniūnija 1,7 km į pietvakarius nuo Giluičio ežero, Kriaušio upelio kairiajame krante. Respublikinės reikšmės archeologinis paminklas. Pasiekiamas iš plento Simnas – Kalvarija Giluičių sankryžoje pasukus į kairę pietuosna link Šarkiškių, už 950 m – į…

Dirmiškių piliakalnis Dirmiškių piliakalnis ir pilkapynas – piliakalnis dar vadinamas  Strumpakalniu yra Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje, prie Dirmiškių kaimo, miške. Tai atskira kalva, kurią iš pietų pu­sės supa pelkės, iš kitų pusių – kalvotas miš­ko plotas. Piliakalnis apskrito dubens formos, nes esantį jo viduryje įdubimą aplinkui supa py­limai. Iš šiaurės pusės…