Dūkštų ąžuolynas
Dūkštų ąžuolynas, Ąžuolyno miškas
Adresas
Dūkštų ąžuolynas. Žemėlapyje pažymėta automobilių stovėjimo aikštelė esanti prie pažintinio tako pradžios.
GPS
54.833249622095, 24.950948953629
Dūkštų ąžuolynas
Ąžuolyno miškas (Dūkštų ąžuolynas) – miškas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, Neries regioniniame parke, 1,5 km į šiaurės vakarus nuo Dūkštų, Dūkštos dešiniajame krante, didžiausia natūrali ąžuolų giria Lietuvoje. Per pietinę dalį eina plentas 108 Vievis–Maišiagala–Nemenčinė.
Miško plotas 350 ha, mišku apaugę 291 ha. Valstybinės reikšmės miško 320 ha; priklauso Vilniaus miškų urėdijai, Dūkštų girininkijai. 12% miško – rezervatinis, 75% – ekosistemų apsaugos ir rekreacinis, 13% – ūkinis. Paviršius lygus. Augavietės labai derlingos, laikinai užmirkusios, normalaus drėgnumo ir šlaitinės.
Vilniaus miškų urėdijos miškininkai ąžuolyne įrengė 2,2 km ilgio pažintinį taką su medinių lentelių danga. Taką prižiūri Dūkštų girininkija ir Neries regioninio parko direkcija. Palei taką pastatyta daugiau nei 38 medinės skulptūros, vaizduojančios lietuvių mitologijos ir legendų personažus. Skulptūrų autoriai – tautodailininkai Nauris Valuckas, Erikas Motiejutis ir D. Mačiokas. Šalia tako įrengti informaciniai stendai, kuriuose pateikta informacija apie ąžuolyno florą ir fauną.
Istorija
Prieš tūkstantį metų beveik visą Lietuvos teritoriją dengė tankūs miškai ir sunkiai įveikiami pelkynai. Neretos buvo ir didelės ąžuolų girios. Protėviai šių girių neliesdavo, nes ąžuolas buvo labiausiai gerbiamas medis mūsų krašte, buvo tikima, kad juose gyvena protėvių vėlės. Jei reikėdavo nukirsti ąžuolą, vykdavo apeigos ir būdavo atsiprašoma medžio dvasios. Tačiau amžiams bėgant pradėjo retėti ąžuolynai – daug jų iškirto iš išsigabeno šias žemes okupavę rusai, prancūzai, vokiečiai. Labai ąžuolynams pakenkė ir XX a vidury Lietuvos žemėse vykusi intensyvi melioracija – dėl jos daug kur nukrito gruntinio vandens lygis, o kartu pradėjo nykti drėgmę mėgstančių ąžuolų giraitės. Šiuo metu ąžuolynai užima tik apie 2 proc. visų Lietuvos miškų. Ir ne visų jų būklė gera.
Anksčiau Dūkštų ąžuolyne vietiniai žmonės ganydavo naminius gyvulius. Šie nusėsdavo ne tik čia augusią vešlią žolę, bet ir nuskabydavo krūmų lapus ir viršūnes. Pokario metais ganiava ąžuolyne buvo uždrausta, todėl netruko įsivyrauti gana tankus lazdynų pomiškis. Būtent šie pokyčiai pablogino ąžuolyno būklę. Seni ąžuolai džiūsta, virsta, tačiau dėl šviesos trūkumo nauja pamaina jiems neužauga – iš nukritusių gilių išdygę ąžuoliukai paskęsta lazdynų šešėlyje ir neįveikę aukštesnių krūmų žūva. Todėl Dūkštų ąžuolynas sensta neužauginęs jaunesnės kartos – brandūs ąžuolynai čia užima 85 proc., o jaunuolynai – vos 6 proc. visos teritorijos. Šie procesai kelia pavojų ir Dūkštų ąžuolyne saugomiems niūriaspalviams auksavabaliams – jie tiesiog neturės kur persikelti kai kris paskutiniai senieji ąžuolai.
Legendos ir padavimai
Apie Ąžuolyną pasakojama įvairių sakmių apie velnius, užkeiktus pinigus (Dūkštų, 2004). Ąžuolyno PV pakraštyje būta Airėnų akmens su pėda (T23), Bradeliškių akmens su ženklais (dabar atsidūrė pačiame Ąžuolyne, T33), į PR nuo Ąžuolyno R pakraščio yra Dūkštų mitologinis akmuo (T41).


toks geras klausyk nu žinat tokio aprašymo dar nemačau
toks geras klausyk nu žinat tokio aprašymo dar nemačau