Vieta:Mažoji Lietuva

Ventė – senas žvejų kaimas Lietuvos vakarinėje dalyje, Kuršių ma­rių pakrantėje, 25 km nuo Šilutės. Ventę nuo „Didžiosios žemės“ skiria Kniaupo įlanka. Kaimas žinomas nuo XIV a., bet dėl nepalankių gamtos sąlygų nesiplėtė. Jis įsikūręs Ventės rago pusiasalyje, kurio ilgis 5,5 km, o didžiausias plotis – 2,2 km. Per Ventės…

Velnio akmuo yra Klaipėdos mikrorajone, šiaurinėje miesto dalyje, kuris pavadintas Tauralaukiu. Anksčiau čia buvo kaimas tokiu pat pavadinimu. Pasakojama, kad žemiau Tauralaukio, kairiajame Dangės krante, ant skardaus kranto stovėjo pilaitės. Tame pačiame upės krante yra išlikusių mūsų protėvių baltų bei Mažosios Lietuvos laikus menančių reliktų. Tai gynybinės reikšmės pylimai, senos…

Jomantų piliakalnis Jomantų piliakalnis arba Jurgaičių piliakalnis – piliakalnis ir senovinė gyvenvietė Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje, tarp Jomantų ir Jurgaičių (Švėkšnos seniūnija) kaimų. Pasiekiamas keliu Inkakliai – Jomantai. Jurgaičiuose ties buvusiomis fermomis pasukus į kairę vakarų kryptimi ir paėjus 450 m link Ašvos. Jomantų piliakalnis, dar vadinamas Pilimi, yra Ašvos…

Karvaičiai – buvęs kaimas Kuršių nerijoje, į pietus nuo dabartinės Juodkrantės, tarp Pervalkos ir Preilos (1,5 km į šiaurę nuo Preilos). Dar ir dabar Kuršių marių įlanka vadinasi Karvaičių įlanka, o šalia Marių stūkso Karvaičių kalva. Pirmųjų Karvaičių vietoje dabar stūkso Senųjų Karvaičių kopa (30 m), o Antrųjų Karvaičių – Karvaičių kopa (50…

Krokų Lanka – lagūninio tipo ežeras vakarų Lietuvoje, Šilutės rajone, apie 9 km į vakarus nuo Šilutės. Ežero ilgis iš šiaurės į pietus – 4,1 km, didžiausias plotis – 3,3 km. Altitudė 0,2 m žemiau jūros lygio. Seklus, didžiausias gylis – 2,5 m. Krantai žemi, smėlėti, šiaurinėje dalyje užpelkėję. Aplinkui daugiausia plyti pievos. Vakaruose yra sekli Purvalankio įlanka,…

Merguva – senvaginis ežeras vakarų Lietuvoje, Pagėgių savivaldybėje, apie 4,5 km į pietus nuo Lumpėnų, priešais Ragainę, prie Nemuno dešiniojo kranto. Ilgis šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi 3,3 km, plotis iki 0,21 km.  Gylis siekia ~ 3,5 m. Ežeras senvaginis (žiogė), lanko formos. Potvynių metu užliejamas Nemuno vandens. Krantai žemi, aplink plyti…

Šereitlaukio II piliakalnis Šereitlaukio II piliakalnis (dar vadinamas Milžinkapiu) – piliakalnis Pagėgių savivaldybės teritorijoje, netoli Šereitlaukio kaimo, 1,1 km į šiaurę nuo Šereitlaukio pirmojo piliakalnio. Pasiekiamas keliu Vilkyškiai – Šereiklaukis už buvusio Šereiklaukio dvaro pasukus į dešinę pietvakarių kryptimi lauko keliuku ir pavažiavus 300 m, yra 100 m į dešinę šiaurės vakaruose. Piliakalnio aikštelė ovali,…

Šereitlaukio I piliakalnis Šereitlaukio I piliakalnis – piliakalnis ir gyvenvietė Pagėgių savivaldybės teritorijoje, 1,4 km į pietus nuo Šereitlaukio, Vilkyškių seniūnija ir 1,1 km į pietus nuo Šereitlaukio II piliakalnio. Pasiekiamas keliu Vilkyškiai – Šereiklaukis, už buvusio Šereiklaukio dvaro pasukus į dešinę pietvakarių kryptimi lauko keliuku ir pavažiavus 600 m iki miško, pamiške pavažiavus į…

Opstainių I piliakalnis, Vilkyškių piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir gyvenvietė Pagėgių savivaldybės teritorijoje, į šiaurę nuo Raudondvario, Vilkyškių seniūnija. Pustrečio kilometro žemiau, už dviejų Jūros vingių, dešinėje – Opstainys (6,5). Vėl 2 km į vakarus nuo Jūros, prie mažo tvenkinėlio, užkopti, pasiklausyti padavimų kviečia Opstainių piliakalnis. Beveik nuo Jūros…

Eketės piliakalnis ir gyvenvietė, arba Kalotės piliakalnis ir gyvenvietė – piliakalnis Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, 2 km į rytus nuo Kalotės kaimo, Eketės upės dešiniajame krante, prie jos santakos su Dangės – Akmenos upe. Pasiekiamas iš plento  A13  Klaipėda–Liepoja , prieš keliui leidžiantis į Dangę pasukus į dešinę link Mazūriškių, šiaurės rytų kryptimi…

Pietinėje Drevernos dalyje stūkso lygiame apylinkių kraštovaizdyje išsiskirianti, medžiais apaugusi kopa. Dabar tai senosios Drevernos kapinės, apsuptos legendomis, dėl kurių ši kopa dar yra vadinama Milžinkapiu, esą čia laidojant, vietiniai atkasą milžino kaulų. Drevernos kapinės Etnografine prasme labai įdomios ir savitos kapinės. Ypač originalus kapinaičių išdėstymas. Kalnelis aplink kurį ratu…

Rambynas yra vos 150 pėdų aukščio, ir vis dėlto, kaip aukščiausias šios plokštumos taškas, lietuvininkų laikomas aukštu ir šven­tu kalnu, su kuriuo siejama jų senovės istorija, daugybė padavimų ir visokeriopi papročiai bei pranašingi ženk­lai.