Šereitlaukio I piliakalnis

Šereitlaukio I piliakalnis

Šereitlaukio I piliakalnis – piliakalnis ir gyvenvietė Pagėgių savivaldybės teritorijoje, 1,4 km į pietus nuo Šereitlaukio, Vilkyškių seniūnija ir 1,1 km į pietus nuo Šereitlaukio II piliakalnio. Pasiekiamas keliu Vilkyškiai – Šereiklaukis, už buvusio Šereiklaukio dvaro pasukus į dešinę pietvakarių kryptimi lauko keliuku ir pavažiavus 600 m iki miško, pamiške pavažiavus į kairę 400 m pietryčių kryptimi, ties buvusio lauko pietiniu kyšuliu paėjus į mišką 100 m pietų kryptimi.

Piliakalnis įrengtas Nemuno kairiojo kranto aukštutinės terasos aukštumos kyšulyje. Aikštelė ovali, pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 39×24 m dydžio.

Aikštelę ir pylimą apardė apkasas. Piliakalnis apaugęs lapuočiais medžiais. Į šiaurę – šiaurės rytus nuo piliakalnio, 0,2 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta lipdytos ir žiestos keramikos.

Istorija

Tai vienintelis piliakalnis Lietuvos teritorijoje – skalvių genties kovų su kryžiuočiais liudininkas. Prie Nemuno ir Jūros upės santakos yra stovėjusi pilis, kuriai vadovavo skalvis Šereika. Apie 1276 metų įvykius, piliakalnio istoriją, ,,Prūsijos žemės kronikoje“ rašo Petras Dusburgietis, o kronikininkas Mikalojus Jerošinietis Šereikos žūtį pateikia eilėmis. Istorikai neabejoja, kad aprašomos vietos ir įvykiai tikrai egzistavo. Tik 1988 metais archeologas Valdemaras Šimėnas surado Šereiklaukio piliakalnį. Jis labai panašus į kitas XIII amžiaus piliavietes. 2005 m. į šiaurės vakarus nuo piliakalnio archeologai, atlikdami žvalgomuosius tyrinėjimus, aptiko senovės gyvenvietę ir kapinyną. Iki šiol Šereiklaukio piliakalnis slėpėsi Šereiklaukio miško pakraštyje, apaugęs tankiu mišku ir buvo beveik nepastebimas. 2011 metais piliakalnis sutvarkytas ir pritaikytas lankymui. Atliekant tvarkytos darbus rasti įvairūs archeologiniai radiniai. Šių radinių kopijos eksponuojamos Rambyno regioninio parko direkcijos Lankytojų centre.

Šereiklaukio kalnas – piliakalnis

M. Jankus kalbējo apie kunigaiksztį Szereikį, Skriaudopį ir Szereiklaukiu kalną. Ant augszto kalno ties Ragaine antrapus Niamuno gyveno kunigaiksztis Szereikis, pagal kurį ir kalnas Szereiklaukio kalnu tapě pramintas. Jo kaimynas, kunigaiksztis Skriaudopis, gyveno ant Rambynkalnio. Júdu sandoroje gyvendamu vienas antrą szelpēsi neprieteliams Kryžokams užpůlus. Vieną kartą tyka naktyje Kryžokai prislinkę, Szereikį užpůlę jo pili įima, kunigaiksztį su visais kareiveis nužudo ir paczią pilį nudeginę viską su źeme sulygina. Szendien jau nei žymēs nebēra, kad czia kitą kartą stipri pilis stovējusi, apgintuvē Lietuvininku nů plēsziku Kryžoku. Lygus likimas uzpůlē ir Skriaudopį, kurs savo pilį ant Rambyno turējo, apgindamas szventinyczią senovės Lietu- vininku. Daug kartu núprosnai bandę, vieną sykį Vokieczei jau buvo pilį bejimą, kaip Skriaudopis susimislyjęs nor sandorą daryti. Kryžokai žodį lauźdami jį uzmusza. Dukte apie tai žinę gavusi pakavoja skarbus, sidabrinę żagrę, akēczias ir t. t., nuszoka nů szventojo kalno į Niamuną ir nuskęsta, nenorēdama kokiam minykui per verginę arba gedos apera tekti. Daug kareiviu patys nusižudo. Sziem dviem pilēm kritus, Kryżokai valnai po visą krasztą poniavoja paverzdami jį į tikrą verginiu kankynę.

Auszra 1885 m., nr. 6, p. 163.