Vieta:Žemaitija
Kurmaičių pilkapynas – pilkapiai pietvakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Kurmaičių kaime (Kretingos seniūnija), Akmenos upės (Padvarių tvenkinio) dešiniajame krante. Pilkapyną sudarė tarp Akmenos ir Bažnyčios kalnu vadinamos kalvos išsibarstę pavieniai pilkapiai ir pilkapių grupės, iš kurių žinomos 14 pilkapių vietos. 10 pilkapių buvo Kurmaičių kapinyno teritorijoje. Pirmasis pilkapis įrengtas…
Peržiūrėti daugiau
Betygalos I piliakalnis Betygalos piliakalnis (dar vadinamas Betygalos pirmuoju piliakalniu) – piliakalnis šalia Betygalos, Raseinių rajone, patenkantis į Dubysos regioninio parko teritoriją. Pasiekiamas iš kelio 3504 Ariogala–Betygala–Šiluva pasukus prie naujųjų Betygalos (Pilkalnio) kapinių, toliau nuo jų lauko keliuku pavažiavus 300 m pro kapinių šiaurinį pakraštį, laukų kraštu (yra kairėje). Prie…
Peržiūrėti daugiau
Urkuvėnų akmuo (dar vadinamas Velnio širdimi) – stambus riedulys, valstybės saugomas geologinis gamtos paveldo objektas ties Urkuvėnų kaimu (Kuršėnų kaimiškoji sen.), Šiaulių rajone, Kuršėnų miškų urėdijos Šaukėnų girininkijos (1 kv.) teritorijoje. Tame pačiame miške guli Laumės akmuo. Akmuo slūgso miške apie 2,6 km į šiaurę nuo Varputėnų, 0,5 km į vakarus nuo…
Peržiūrėti daugiau
Padievyčio piliakalnis Padievyčio piliakalnis – piliakalnis Šilalės rajone, Šiauduvos apylinkėse. Jis įrengtas Dievyčio ežero pietiniame krante esančioje masyvioje kalvoje. Piliakalnis apaugęs mišriu mišku, kuris anksčiau buvo kirstas, dalis aikštelės dirvonuoja, į jį rytiniu šlaitu veda kelias. Šlaitai statūs. Į rytus nuo piliakalnio per Ežervyčio pelkę veda kūlgrinda. Padievyčio piliakalnio istorija…
Peržiūrėti daugiau
Senosios Įpilties piliakalnis Senosios Įpilties piliakalnis ir gyvenvietė, kitaip Įpilties, Impilties piliakalnis, vadinamas Pilies kalnu – piliakalnis ir gyvenvietė šiaurės vakariniame Kretingos rajono savivaldybės teritorijos pakraštyje, Senosios Įpilties kaime, Šventosios intako Įpilties upelio dešiniajame krante, į vakarus nuo kelio 218 Kretinga–Skuodas , 11 km į šiaurę nuo Darbėnų, prie buvusio vandens malūno…
Peržiūrėti daugiau
Alko kalnas, Alko alkakalnis – alkakalnis, stūksantis Rietavo savivaldybėje, Alko kaime (Rietavo sen.), 5 km į šiaurės rytus nuo Rietavo, 300 m į šiaurės vakarus nuo kelio 3218 Narbutiškė–Akmenskinė . Valstybės saugomas archeologijos paminklas. Kalnas prižiūrimas, pažymėtas paminklo ženklu, informaciniu stendu. Alko kalnas yra aukščiausia vieta Rietavo seniūnijoje, virš jūros lygio…
Peržiūrėti daugiau
Apuolės piliakalnis Apuolės piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis Skuodo rajono savivaldybės teritorijoje, Apuolės kaime. Pasiekiamas iš kelio Guntinas-Barstyčiai jam kylant į aukštumą pasukus į kairę šiaurės kryptimi (yra rodyklė) ir pavažiavus 550 m – kitapus Brukio upelio. Piliakalnis stovi Luobos ir Brukio santakoje, apie 10 m aukščio kalvoje. Į pietryčius…
Peržiūrėti daugiau
Veliuonos II piliakalnis Veliuonos II piliakalnis (arba Pilaitės, Pilies kalnas, Bajerburgas) – piliakalnis Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, Veliuonos vakarinėje dalyje, Veliuonos seniūnija. Pasiekiamas plentu 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda , už Veliuonos, neprivažiavus Gystaus upelio, ir pasukus į kairę pietų kryptimi, 400 m lauko keliuku iki Nemuno kranto. Veliuonos II piliakalnis įrengtas Nemuno slėnyje, į rytus…
Peržiūrėti daugiau
Seredžiaus I piliakalnis Seredžiaus I piliakalnis (Palemono Kalnas) – piliakalnis ir gyvenvietė Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, Seredžiaus vakarinėje dalyje Seredžiaus seniūnija. Pasiekiamas važiuojant pro Seredžiaus bažnyčios pietinę pusę 400 m į vakarus asfaltuota gatve iki galo, nuo jos į vakarus 100 m. Seredžiaus I piliakalnis įrengtas Nemuno aukštutinės terasos kyšulyje, suformuotame Pieštvės upelio….
Peržiūrėti daugiau
Imbarės piliakalnis Imbarės piliakalnis su priešpiliu ir gyvenviete – archeologinis kompleksas Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, Imbarės kaimo vakariniame pakraštyje, 0,5 km į rytus nuo kelio Kretinga–Salantai, Salanto upės kairiajame krante, prie santakos su Pilsupio upeliu. Pasiekiamas keliu Salantai–Skaudaliai pravažiavus Pilsupį, ties sodyba dešinėje pasukus į dešinę vakarų kryptimi, nusileidus į slėnį…
Peržiūrėti daugiau
Šilalės akmuo Šilalės akmuo, vad. Didžiuoju kūliu, Šilalės kūliu – mitologinis akmuo pietvakarinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Šilalėje (Mosėdžio seniūnija), 0,28 km į pietryčius nuo Šakalės upelio, 0,15 km į vakarus nuo kelio Skuodas–Plungė. Šilalės kūlis – tai 5 pagal dydį akmuo Lietuvoje. Šio riedulio ilgis siekia net 7,48…
Peržiūrėti daugiau
Gargždų piliakalnis Gargždų piliakalnis arba Kalniškės piliakalnis, Gargždės pilalė, Anielinas – piliakalnis Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurės rytus nuo Gargždų, Minijos kairiajame krante, prie buvusio Kalniškės Anielino dvaro. Pasiekiamas nuo kelių 228 Dauparai–Gargždai–Vėžaičiai ir 2205 Maciuičiai–Pėžaičiai kryžkelės, ties Gargždų akmeniu, pavažiavus į vakarus Gargždų kryptimi, iš kelio pasukus į…
Peržiūrėti daugiau