Stanelių piliakalnis

Stanelių piliakalnis

Stanelių piliakalnis, kitaip dar vadinamas Senpiliu – piliakalnis Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Stanelių kaimo, Paukštakių seniūnija. Pasiekiamas iš plento A11 Šiauliai – Palanga  pasukus į Stanelius, jų centre pasukus keliu į dešinę pietvakarių kryptimi ir pavažiavus 250 m – yra jo dešinėje šiaurės vakaruose, prieš posūkį į kairę ir žemyn.

Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje Pietvės dešiniajame krante. Iš pietryčių, pietų, pietvakarių ir šiaurės vakarų piliakalnį juosia upelis, iš šiaurės rytų prieina gretima aukštuma. Šlaitai į slėnį statūs, apie 8 m aukščio. Aikštelė trapecinė, pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 18 m ilgio, 16 m pločio šiaurės vakarų krašte, 13 m ­- pietvakariuose. Jos pietvakarių krašte supiltas 0,3 m aukščio, 8 m pločio pylimas, o šlaite, 4 m žemiau pylimo yra 6 m pločio terasa, nuolaidėjanti į pietvakarius per 1 m. Aikštelė tikriausiai buvusi perkirsta skersiniu grioviu ir pylimu (pastebimi nelygumai). Aikštelės šiaurės rytų krašte supiltas 0,8 m aukščio, 14 m pločio pylimas, už kurio iškastas 12 m pločio, 0,8 m gylio griovys, už kurio yra 9 m pločio terasa.

Į šiaurės rytus už piliakalnio terasos yra priešpilis. Jo aikštelė trapecinė, orientuota šiaurės rytų-pietvakarių kryptimi, 9 m ilgio, 30 m pločio pietvakariuose, 36 m – šiaurės rytuose. Jos šiaurės vakarų dalyje supiltas 58 m ilgio, 3 m aukščio, 18 m pločio pylimas.

Piliakalnio pylimas ir aikštelės šiaurinis kraštas gerokai apardyti kasant bulviarūsius. Pasidarbavo čia ir lobių ieškotojai. Piliakalnis ir priešpilis apaugę lapuočiais. 1949 ir 1964 m. šį piliakalnį tyrinėjo Mokslų akademijos Istorijos institutas.

Istorija

Vietovė „Pytwe” vardu paminėta 1253-04-05 Rygos vyskupo Henriko ir Livonijos ordino magistro Eberhardto von Sayno pasirašytame dokumente. XIII a. tokiu vardu ji buvo vadinama todėl, kad taip vadinosi prie Pietvės upės stovintis piliakalnis.

„1589 m. istorijos šaltinyje paminėti „Pytuvėnai” ar nebus taip pat niekas kita, kaip dabartinė Stanelių gyvenvietė”, – rašo L. Kumšlytis. Praeityje kaimas buvo reikšmingas gynybos postas. Kaimo gynybinę reikšmę praeityje rodo L. Kumšlyčio paminėtas tas pats piliakalnis.

Praeityje Stanelių ir aplinkinių kaimų žemės priklausė Žemaitijos vyskupo stalui. Staneliškiai atlikdavo baudžiavą Alsėdžiuose šeimininkaujantiems vyskupams ir kanauninkams.

Legendos ir padavimai

Sulig padavimais, pily švedai paslėpę daug turtų ir ginklų. Ateisiąs laikas, kad jie vėl sugrįšią paslėptų turtų pasiimti. Skelbiama iš: Kumštytis L. Stanelių senovės liekanos, Gimtasai kraštas, 1934, Nr. 1, p. 50.

Pasakoja, kad kalno viduje esą pinigai paslėpti. Seniau žmonės net mėgino tuos pinigus išsikasti ir prikasė ant piliakalnio gilių duobių, kurios ir dabar dar tebėr ne visai užgriuvusios, bet pinigų nerado, tik bekasdami, sako, rasdavo įvairių šukių, sagtelių ir visokių geležėlių. U. A. Katiliūtė, 1936 m. Saug. VAK b. 63, p. 141.