Maštaičių piliakalnis

Maštaičių piliakalnis

Maštaičių piliakalnis, Maštaičių-Narkūnų piliakalnis – piliakalnis ir gyvenvietė Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Maštaičių kaimo (Kidulių seniūnija), 4 km į vakarus nuo Gelgaudiškio. Pasiekiamas keliu Kiduliai – Gelgaudiškis, už nedidelės medžiais apaugusios griovos kairėje pavažiavus lauko keliu 250 m į kairę šiaurės kryptimi.

Piliakalnis – Nemuno kairiojo kranto aukštumos krašte, tarp 2 bevardžių upelių esančio archeologijos paminklų komplekso, sudaryto iš piliakalnio, trijų, vienas po kito tebesitęsiančių pietų-šiaurės kryptimi, papilių ir Nemuno slėnyje esančio senojo uosto vietos, dalis, yra ant aukšto kairiojo Nemuno kranto. Komplekso gynybiniai įrenginiai vienas nuo kito atskirti perkasu, jį supo gilios daubos. Piliakalnis yra komplekso šiaurės rytų kampe, už 30 m pločio ir 5 m gylio perkaso, 3 m aukštesnis už papilį, nupjauto kūgio formos. Jo šiauriniame gale, šiaurės kryptimi nuolaidi trapecinė aikštelė, pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 50 m ilgio, 45 m pločio pietvakariuose ir 25 m – šiaurės vakaruose, aukštesniu pietvakariniu kraštu. Aikštelė užima 2500 m² plotą. Pietvakariuose supiltas 0,8 m aukščio, 10 m pločio pylimas, 2 m žemiau kurio pietvakariniame šlaite yra 2 m pločio terasa. Į pietvakarius nuo terasos iškastas 26 m pločio, 7 m gylio griovys, kuris pietrytinėje dalyje skersai perskirtas 5 m pločio, 1 m aukščio pakilimu. Šiauriniame piliakalnio šlaite, 5 m žemiau aikštelės yra 3 m pločio, 0,5 m gylio griovys, už kurio supiltas 4 m pločio, 0,5 m aukščio pylimas. Šiaurės rytų šlaite, 4 m žemiau aikštelės yra 6 m pločio terasa.

Prie rytinio aikštelės krašto iškasta 1 m gylio duobė, kurioje iki 30 cm gylio pastebima maišyta žemė. Pietiniame aikštelės gale randama deginto molio gabalų. Piliakalnio šlaitai labai statūs, krinta 60-70° kampu, iš Nemuno pusės yra daugiau nei 40 m aukščio. Šiaurinėje pašlaitėje yra keturkampė, 50 m ilgio, 25 m pločio kūdra. Vakariniame ir rytiniame kūdros pakraščiuose yra 2-3 m aukščio pylimai, kurie, matyt, supilti išmestomis iš kūdros žemėmis.

Piliakalnis datuojamas XIV a.

Maštaičių piliakalnio papiliai

Pirmas papilys įrengtas į vakarus nuo piliakalnio, už 2 m gylio, 20 m pločio griovio. Jo aikštelė netaisyklingo rombo formos, pailga šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, 81 m ilgio, 75 m pločio, kiek žemėjanti šiaurės kryptimi. Pietiniame aikštelės krašte buvo supiltas dabar visiškai nuskleistas pylimas, už kurio iškastas 16 m pločio, 4 m gylio griovys, skiriantis jį nuo antrojo papilio. Šiauriniame papilio šlaite, 2 m žemiau aikštelės yra 4 m pločio terasa.

Antras papilys įrengtas į pietus nuo pirmojo. Jo aikštelė keturkampė, pailga vakarų – rytų kryptimi, 100×70 m dydžio, užima apie 0,5 ha plotą. Joje rasta plytų. Aikštelės pietiniame krašte supiltas 3 m aukščio, 15 m pločio pylimas, už kurio iškastas 14 m pločio, 2 m gylio griovys. Vakariniame šlaite, 2 m žemiau aikštelės iškastas 3 m pločio, 0,5 m gylio griovys, už kurio supiltas 0,5 m aukščio, 5 m pločio pylimas.

Trečias papilys įrengtas į pietus nuo antrojo. Jo aikštelė beveik kvadratinė, vos pailga šiaurės – pietų kryptimi, 105×100 m dydžio, užima apie 1000 m² plotą. Jos 2 m aukščio pietrytinio šlaito papėdėje iškastas 8 m pločio, 0,5 m gylio griovys. Rytiniame trečiojo papilio šlaite, 2 m žemiau aikštelės iškastas 3 m pločio, 0,3 m gylio griovys, už kurio supiltas 0,5 m aukščio, 4,5 m pločio pylimas.

Į šiaurę nuo piliakalnio, jo papėdėje, Nemuno slėnio pakraštyje yra senojo uosto vieta – šiaurės – pietų kryptimi pailgas 70 m ilgio, 20 m pločio keturkampis tvenkinys, kurio vakariniame ir rytiniame kraštuose supilti 2 m aukščio, 20 m pločio pylimai, suformuoti iš iškastų žemių.

Piliakalnio papilių šlaitai į Nemuno slėnį ir upelius statūs. Piliakalnio ir pirmojo papilio šiaurinių šlaitų aukštis yra 33 m, piliakalnio rytinio šlaito – 25 m, pirmojo-trečiojo papilio vakarinių šlaitų – 20-25 m, antrojo-trečiojo papilio vakarinių ir pietinių šlaitų – 5-15 m.

Piliakalnis ir papiliai apardyti arimų, piliakalnio aikštelė – čia kastų duobių. Visų trijų papilių R pusės gynybiniai įrenginiai apardyti čia ėjusio kelio. Archeologijos paminklų kompleksas apaugęs medžiais, dirvonuoja tik papilių aikštelės.

Į pietus nuo trečiojo papilio, 0,2 ha plote yra papėdės gyvenvietė.

Piliakalnio tyrimai

1960 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas. Juozas Mickevičius šį piliakalnį laikė buvusios kryžiuočių pilies Christmemel vieta, o kūdrą – jų iškastu uostu. Aleksandras Polujanskis piliakalnį laikė kryžiuočių Bajerburgo pilies vieta. Petras Tarasenka manė, kad tai yra lietuvių, bene drauge su bajoru Sudargu kovojusio bajoro Masto (Mastaičiai) pilies liekanos. Piliakalnis pagarsėjo ir plačiai apie jį pasakojamais padavimais. Savo įrenginiais jis yra vienas iš didžiausių bei gražiausių XIV a.-XV a. piliakalnių.

Maštaičių piliakalnio istorija

Maštaičių archeologijos paminklų komplekse lokalizuojama apie 1344 m. pastatyta kryžiuočių Naujojo Bajerburgo pilis. Pilį 1380 m. puolė Kaributo vadovaujami lietuviai, apsupo ją iš 3 pusių, griovius privertė medžių norėdami uždegti priešpilį. Negalėdami jo apginti, priešpilį padegė besiginantys. Nuo jo užsidegė ir pilies tualeto bokštas. Pilies apsiaustis truko 6 dienas ir baigėsi paliaubomis, nes jos gynėjams iš Prūsijos skubėjo pagalba. Pilis užimta ir sudeginta 1384 m.

Legendos ir padavimai

Buvęs didelis miestas ir užėjusios ten ligos. Žmonės nusidėję Dievui, už tai jis ir nutaręs juos nubausti. Ir nugramzdinęs tą miestą po žemėmis, o jame buvusias tris bažnyčias, kaipo šventas vietas, pavertęs kalnais. Nuo to laiko tie kalnai buvo neprieinami, ir nieks nežinojęs, kas ant jų esą. Tik 12 valandą dienos girdėti būdavo kalnuose skambinant bažnyčios varpus. Vieni žmonės pasakoja, kad tai ant didžiojo kalno esąs šaltinis, o jo šone esąs urvas, kuris einąs aplink kalną.

Dar nesenai vieno kaimo gyventojas Raslanas (jis dabar jau miręs) sapnavęs, kad pas jį atėjęs kažkoks seniukas ir liepęs nueiti į tą urvą. Pirma ten rasiąs jis gyvatę, o toliau senelį, kuris jam turįs kažką papasakoti. Kitą dieną nuėjęs Raslanas į urvą. Radęs viską, kaip buvo pasakyta. Gyvatė, pamačiusi jį, pasitraukusi. Įėjęs toliau, radęs žilą senelį. Jis jam pasakęs, jei tuos kalnus kas griautų, tai vėl kiltų ta baisioji liga ir išmirtų pusė pasaulio. Kiti pasakoja, kad tas urvas esąs pačioje viršūnėje ir einąs stačiai gilyn; ką nors ten metus girdėti bildesys.

Vokiečių okupacijos metu leido ten grandinę, bet dugno nepasiekė, o grandinė nutrūkusi.

Informacija apie Maštaičių piliakalnį literatūroje:

Narkūnų piliakalnis

Suv. red., Kalvarijos pav., Rumbonių val, kaim. ir paliv. Narkūnai.

Čia tapo supiltas kalnas vietoje, neturinčioje, rodos, ginamosios vertės, o iš tikro darė punktą sunkų užkariauti.

Šiaurinis nuotakumas aukštos kalvos, gulinčios prie Nemuno, yra perkirstas gilia dauba, kurios viduriu plaukia Nemunan upelis Skardupis, pusantro iki dviejų metrų pločio. Šiaurinis šonas daubos daro pietinę sieną kalno, kuri buvo neįveikiama. Pirmutinis šono stovis šiandien sunku sužinoti, nes jau visai nubiręs. Šiaurinė šalis piliakalnio šiandien turi aukštumo dešimtį metrų ir tebėra gerame stovyje, tiktai apaugusi krūmais. Vakarinis ir rytinis piliakalnio galas tikėtinai aukščiau stovėjo, nei kitos šalys; šiandien jie tapo jau nuversti ir nubire. Tris piliakalnio šalis, kaip tai: vakarinė, šiaurinė ir rytinė yra apsiaustos nuotakia lyguma, susisiekiančia su Nemunu, apačia 4-tos šalies yra aplieta upeliu Skardupiu. Rytinis piliakalnio galas stovi nuo Nemuno atstu tik 25 žingsniais.

Visas kalnas turi išvaizdą paplokščios skrybėlės.

Kaip plati buvo nugara kalno, sunku šiandien sužinoti, nes nuo pietinės šalies jo daug ploto išnyko arba nuvirto daubon. Įėjimas ant kalno buvo tikėtinai nuo šiaurvakarų. Žiurint nuo viršunės kalno, turim gražų reginį šiaurių linkui ant lygumos iš kairėsės šalies Nemuno, ir rytų linkui ant lygumos po dešinei šalei Nemuno.

Pagal liaudies padavimą, kada syki kryžeiviai užpuolė ant piliakalnio, prasidėjo karštas mūšis. Daug krito tvirtovės apgynėjų, o jų skaitliuje ir pats vadas. Neprieteliams atsitraukus, lietuviai nematant tarp gyvųjų savo vado, ieškojo jo kūno, o kada jo negalėjo rasti, kartojo žodžius: „Ner kūno”, todėl vieta mūšio, o paskui ir dvaras, ant kurio teritorijos ji guli, gavo pavadinimą „Nerkūnai”, o paskui: „Narkūnai”.

Ant lygumos nuo šiaurinės šalies, kur kovojo eilės kareivių, tapo palaidoti kūnai puolusiųjų. Ten ir šiandien keliuose punktuose randasi anglis, o ant didelio ploto randasi titnaginės strėlos ir visoki geležgaliai. Randamosios anglis keliuose punktuose liepia daleisti, kad ne visus puolusius palaidojo žemėje, bet kai kuriuos sudegino; prie paskutinių, tur būt prigulėjo tie, kurie atsižymėjo mūšyje su neprietėliais, teipogi ir pats vadas.

J. Radziukynas „Suvalkų rėdybos piliakalniai” // 1909 m., p. 19-20