Kategorija:Piliakalniai
Šiūparių piliakalnis Šiūparių piliakalnis – piliakalnis Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Padubrinų kaimo, Švėkšnos seniūnija. Pasiekiamas iš kelio Švėkšna – Daukšaičiai, pasukus pro Alseikas link Šiūparių, už Padubrinio, ties kelio į Lekius atsišakojimu, pasukus į dešinę šiaurės rytų kryptimi, laukais pavažiavus 900 m, yra priekyje. Šiūparių piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Šalpės kairiojo kranto vingyje. Šlaitai statūs, 14 m aukščio. Aikštelė keturkampė, pailga pietvakarių…
Peržiūrėti daugiauPaulaičių piliakalnis Paulaičių piliakalnis, Pilalė – piliakalnis Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Paulaičių kaimo, Švėkšnos seniūnija. Pasiekiamas iš plento Gardamas – Švėkšna pavažiavus į kairę šiaurės vakarų kryptimi link Paulaičių, už 1,6 km – keliu į pietus – pietvakarius, už 300 m už griovio pasukus į dešinę šiaurės kryptimi lauko pakraščiu – yra už 500 m, lauko šiauriniame krašte. Paulaičių piliakalnis…
Peržiūrėti daugiauNormančių piliakalnis Normančių piliakalnis su gyvenviete, Bauskės pilis – piliakalnis Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Pakapės, Šiaulių kaimiškoji seniūnija. Pasiekiamas iš plento 2105 Tytuvėnai–Pakapė–Šiauliai , pasukus į dešinę šiaurės vakarų kryptimi, į Normančius, juose – į kairę pietvakarių kryptimi link Pakapės, pavažiavus 500 m – 0,2 km į šiaurės vakarus nuo kelio pietryčių kryptimi. 0,7 km į šiaurės rytus nuo Pakapės kaimo kapinių. Normančių piliakalnis…
Peržiūrėti daugiauDidžiųjų Gulbinų piliakalnis Didžiųjų Gulbinų piliakalnis – piliakalnis, stūksantis Vilniaus šiaurinėje dalyje, į rytus nuo kelio A14 Vilnius–Utena , Didžiuosiuose Gulbinuose, Gulbino ežero saloje. Piliakalnis yra archeologijos ir kraštovaizdžio paminklas, 2009 m. įrašytas Į LR Kultūros paveldo registrą (unik. kodas 33045). Užima 2234 m² teritoriją, datuojamas I tūkstantmečio pr. m. e. pab. – I mūsų eros tūkstantmečiu. Piliakalnis yra vienintelėje Gulbino ežero saloje, vandens telkinio…
Peržiūrėti daugiauKamšos piliakalnis Kamšos piliakalnis – piliakalnis Utenos rajono savivaldybės teritorijoje, į pietvakarius nuo Kamšos (Tauragnų seniūnija) kaimo. Kalva, dar vadinama Barsukakalniu, yra tarp laukų. Šlaitai 4–5 m aukščio, jų viršutinė dalis stačiai nulyginta. Viršūnės aikštelė ovali, 35×20 m dydžio. Kultūrinis sluoksnis suardytas ariant. Piliakalnio šiaurės ir vakarų papėdėje yra senovės gyvenvietės liekanų, apie 0,5 ha plote…
Peržiūrėti daugiauStalo kalnas Stalo kalnas – kalnas, stūksantis Vilniaus centre, Kalnų parko teritorijoje, Vilniaus pilių kultūrinio rezervato archeologijos paminklas. Pavadinimą kalnas gavęs dėl savo formos – viršūnėje jis lygus kaip stalas. Priešais – Trijų Kryžių paminklas ant Plikojo kalno. Stalo kalną galima aplankyti iš T. Kosciuškos gatvės pusės; iš čia užkopus į kalną, patenkama į estradą. Vasarą joje vyksta įvairūs koncertai, šventės. Galima tiesiai…
Peržiūrėti daugiauKreivasis (Krivių) kalnas Kreivasis kalnas (arba Plikasis kalnas, Trijų Kryžių kalnas) – kalnas Vilniaus senamiestyje, stūksantis 300 m į rytus nuo Pilies Kalno, Neries kairiajame ir Vilnios dešiniajame krante, Vilnios ir Neries santakoje esančioje aukštoje kalvoje (abs. aukštis 163,6 m). Čia stovėjusi Kreivoji pilis – viena gynybinių Vilniaus pilių. Kreivasis kalnas labai sunaikintas erozijos, viršus apardytas čia XVII-XIX a. buvusių gynybinių įtvirtinimų. Pietinėje dalyje ant pylimo 1916 m. pastatyti 3 kryžiai (1948 m….
Peržiūrėti daugiauPakalniškių piliakalnis Pakalniškių piliakalnis yra Kauno rajone, kairiajame Nemuno krante, į rytus nuo dabartinės Zuikinės, Girionyse. Pasiekiamas iš Didžiosios g. Vaišvydavoje (apie 300 m). 2022 m. šalia išaiškintas Girionių piliakalnis. Jis buvo supiltas netoli buvusio Pakalniškių kaimo, kuris atsidūrė Kauno marių dugne pastačius Kauno hidroelektrinę. Šiuo metu Pakalniškių piliakalnis yra Kauno marių pakrantėje, atlikti piliakalnio sutvirtinimo ir tvarkymo darbai. Pakalniškių piliakalnis įrengtas Nemuno kairiojo…
Peržiūrėti daugiauVeršvų piliakalnis Veršvų piliakalnis – piliakalnis ir buvusi gyvenvietė Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, Veršvuose. Pasiekiamas iš Islandijos plento žiedo ties IX fortu važiuojant Žemaičių plentu Vilijampolės link, Baltų prospektu, Šilainių plentu ir Gabijos gatve iki jos posūkio į dešinę vakarų kryptimi, toliau paėjus pro gyvenamuosius namus įgilintos magistralės-vakarinio lanksto šiauriniu šonu 300 m į pietvakarius, yra kiek dešiniau, šlaitui leidžiantis į Nemuno…
Peržiūrėti daugiauGaigalių piliakalnis Gaigalių piliakalnis – piliakalnis ir gyvenvietė Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurės rytus nuo Gaigalių kaimo (Šimonių seniūnija), Šepetos pelkės rytiniame pakraštyje. Gaigalių piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. m. e. pabaiga – I tūkst. m. e. m. Įrengtas atskiroje kalvoje, Šepetos pelkės rytiniame pakraštyje. Nupjauto kūgio formos kalvą beveik iš visų pusių juosia mažos pelkės. Šlaitai statūs, apie…
Peržiūrėti daugiauSukinių piliakalnis Sukinių piliakalnis su gyvenviete, Pilaitė – piliakalnis ir gyvenvietė Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje, į vakarus nuo Sukinių, Pabaisko seniūnija. Pasiekiamas keliu Paupliai – Knyzlaukis, nusileidus į Šventosios slėnį, pervažiavus Žuvintę pasukus į dešinę pietuosna ir paėjus 500 m per užželiančius laukus bei miškelį (jame yra upelio griova) – yra kairėje rytuose nuo sodybos griuvėsių, Žuvintės dešiniajame krante. 2014 m. buvo tvarkoma piliakalnio aplinka: įrengiama sustojimo…
Peržiūrėti daugiauPapilių piliakalnis Papilių piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir gyvenvietė Rokiškio rajono savivaldybės teritorijoje, Papilių kaime, Obelių seniūnija. Pasiekiamas keliu Obeliai – Palūgė, ties bevardžiu ežerėliu pasukus į kairę pietų kryptimi, pavažiavus 1,5 km ir už trečios gyvenamos sodybos kairėje, slėnelyje, šalia storo žilvičio, kelio dešinėje pasukus į dešinę vakarų kryptimi ir paėjus 300 m laukais. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Kriaunos…
Peržiūrėti daugiau