Greižėnų piliakalnis

Greižėnų piliakalnis

Greižėnų piliakalnis ir gyvenvietė, Oplankio, Kalėnų piliakalnis – piliakalnis ir gyvenvietė Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje, 1 km į šiaurę nuo Oplankio kaimo, Lauksargių seniūnijoje. Pasiekiamas iš kelio Greižėnai–Vilkyškiai, ties laukų pietrytiniu kraštu, Jūros slėnio pakraščiu pasukus į kairę šiaurės rytų kryptimi ir paėjus 450 m – yra dešinėje, ties didesniu lauko posūkiu į rytus.

Piliakalnis įrengtas aukštame dešiniajame Jūros upės krante. Aikštelė ovali, pailga šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi. Pakraščiuose ji apjuosta 0,3 – 5,5 m aukščio ir 6 – 33 m pločio pylimu (aukščiausias šiaurės vakariniame krašte), jo išorinis šiaurės vakarinis 7,5 m aukščio šlaitas leidžiasi į 20 m pločio ir 2 m gylio griovį, už kurio supiltas ir antras – 6 m pločio, 0,3 m aukščio pylimas. Šlaitai statūs, pietryčiuose iki 25 m aukščio. Aikštelė apardyta arimų, jos šiaurės rytų kraštas išgriuvęs. Aikštelė ir pylimas nukirsti, šlaitai apaugę lapuočiais.

Piliakalnį 1963 m. žvalgė Lietuvos istorijos institutas. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio viduriu – II tūkstantmečio pradžia. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 51000 m².

Legendos ir padavimai

Aplankių dvaro lauke, Lauksargų parapijoje, Tilžės paviete, esantį Pilkalnį pirm šimtą metų kasdino ponas. Po kelių dienų jam prisisapnavo, idant, jis tą darbą uždraustų. To neatbojant, kažkurią naktį jam vėl prisisapnavo: „Tai dabar tau už neklausymą tik dvi prijuostės žemių po tavo langų papylėm, o jei nesiliausi pilkalnį kasdinęs, tai tavo visą dvarą apipilsim…“ Ponas, pabudęs ir tą kalnelį pamatęs, įbūgo ir neleido daugiau kast.

Aplankio Pilkalnis viršuje turi dvi duobelį. Tujų žemės yra šalia dvaro supiltasis kalnelis. Septyniasdešimtmetis Tenikaitis, jo artybėj gyvenąs ir užaugęs, sakė man: – Kai aš dar kūdikiu buvau, tuo laiku kalnas gilią skylę turėjo. Aš pats ne sykį į tą akmenėlių įmečiau, kurie didžiai garsingai nusiskambėdavo, ypačiai dugną atsiekę. Pilkalnio artybėje ant pievų, balos skylėj, „Vyžežery“, esąs laivas nugrimzdęs: dar pradžioje šio (devynioliktojo) šimtmečio jo stiebas buvęs matyt. Kažkoks vyriškis, labai nert mokėdamas, apie jo smailų stiebą virvę pririšęs, panėręs po vandeniu iki dugno, ir čion jis iš tiesos laivą esantį persiliudijęs.

Skelbiama iš: Basanavičius J. Iš gyvenimo vėlių bei velnių (Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7). Parengė L. Sauka, K. Aleksynas. Vilnius, 1998, p. 253.