Daug metų jis buvo raikomas noragais, draskomas akėčiomis. Devynioliktame šimtmety ir dvidešimto pradžioje jis vis buvo ariamas, šis gražus kalnas Kalvelių kaimo laukuose, šalia Upynos-Kaltinėnų vieškelio. Tai Miegio kalnas, seniau dar kartais vadintas Pilies kalnu. Jo šlaitai vis dėlto išlaikė senąjį, piliakalniams būdingą statumą ir nuo Miegio viršūnės dar toli…
Peržiūrėti daugiau
Senųjų lietuvių šventvietė Rambynkalnis – tai paslaptingas ir legendomis apipintas Mažosios Lietuvos kalnas, kuriame, anot padavimų, kadaise degė aukurai, skambėjo vaidilų giesmės ir buvo aukojama seniesiems dievams. Šis pasakojimas atveria ne tik Rambyno sakralinę reikšmę, bet ir dramatiškus laikus, kai senoji tikyba susidūrė su naujais tikėjimais bei svetimųjų įtaka. Straipsnis…
Peržiūrėti daugiau
Mūsų piliakalniai – tai ne tik tylūs žemės pakilimai, bet gyvos mūsų tautos atminties kalvos, kuriose susipina gamtos grožis, legendos ir istorijos aidai. Šiame straipsnyje skaitytojas kviečiamas pažinti Laukuvos apylinkes Tauragės krašte – vietas, kur stūkso Aukštagiris, Švedkalnis ir didingasis Medvėgalis, kiekvienas savyje saugantis savitą pasakojimą apie praeitį. Publikuotas 1928…
Peržiūrėti daugiau
Gelgaudų pilis – ant aukštojo Nemuno kranto stūksančios jos sienos ir bokštai primena laikus, kai šis Panemunės ruožas buvo viena karščiausių Lietuvos istorijos vietų. Tarp Raudonės ir Skirsnemunės, dabartinio Eleonaravos (Zomkaus) dvaro apylinkėse, iškilusi tvirtovė mena kryžiuočių ir lietuvių kovas, bajorų Gelgudų galybę, sukilimų dramą ir šiurpius padavimus apie požemius…
Peržiūrėti daugiau
Palei Rambyną atsiveria ne tik Nemuno pakrančių peizažai, bet ir gyva Mažosios Lietuvos atmintis – kupina senųjų vietovardžių, lietuviškų pavardžių ir padavimų apie šventąjį Rambyno akmenį. Šiame 1927 m. laikraštyje Lietuva publikuotame nežinomo autoriaus, pasivadinusio "Min-as" straipsnyje susipina keliautojo įspūdžiai ir vietos žmonių pasakojimai apie laikus, kai ant kalno dar…
Peržiūrėti daugiau
Jurbarkas – miestas, kurio pradžia slypi tarp upių santakų, piliakalnių ir senųjų padavimų, bylojančių apie milžinus, pradingusias pilis ir pirmuosius gyvenimo pėdsakus Nemuno slėnyje. Šiame tekste skaitytojui atsiveria ne tik geografinė, bet ir mitinė Jurbarko kilmė, glaudžiai susieta su Bišpilio piliakalniu, Imsrės vingiais ir kaimyninių pilių sistema, saugojusia Lietuvos žemes…
Peržiūrėti daugiau
Rambyno kalnas yra ant Nemuno kranto, Klaipėdos krašte. Iš kalno matosi Ragainės miestas, Nemuno, Prūsuose. Iš Nemuno pusės Rambyno kalnas labai status ir aukštas, o šiaurės šonas nuolėglus, baigiasi nedideliais kauburėliais; čia senovėje buvęs lietuvių kapinynas. Kalnas apaugęs pušimis, eglėmis ir mažesniais miškeliais. Jokių trobesių tuo tarpu nėra. Artimiausiame ties…
Peržiūrėti daugiau
Ši kelionė pažinimui Žemaitijos senovės buvo trumpiausioji, bet ir joje užtikome daug senovės paminklų, kaip jau žinomų ir dar visai nežinomų mokslui ir kurių pastebėjimas yra reikalingas naujai kylančiam Tėvynės praeities pažinimo mokslui. Jau kartą važiuotu plentu per Aisenus ir toliau smėlingu vieškeliu Švėkšnos linkui, pasiekiame buvusiojo Skamontų kardono trobesių,…
Peržiūrėti daugiau
Pažinę per pirmas dvi keliones kuršių senkapių kultūrą ir keletą senesniųjų Žemaitijos piliakalnių šią kelionę paskiriame pažinimui dar mažai žinomų, kaip visuomenei taip ir mokslui, Žemaitijos alkų senovės lietuvių religinio kulto vietų. Nors Žemaitijos alkai nepasižymi ypatinga savo statyba ar įrengimu ir todėl mokslo buvo neigiami, bet jie slepia savyje…
Peržiūrėti daugiau
Žemės atmintis slypi ne tik istorijos vadovėliuose, bet ir nebyliose kalvose, akmenyse, senolių pasakojimuose. Kaip ir daugelyje Lietuvos vietų, taip ir Žemaitijoje bei Dzūkijoje piliakalniai ir šventi akmenys vis dar saugo senosios pasaulėjautos atgarsius. Nors modernioji kultūra vis sparčiau keičia peizažą ir trina senųjų kartų atmintį, kai kur dar išlieka…
Peržiūrėti daugiau
Dubysos žiotys – tai ne tik dviejų upių susiliejimo vieta, bet ir istorinės atminties šerdis, kurią dar 1939 m. straipsnyje „XX amžius“ laikraštyje įtaigiai aprašė istorikas Zenonas Ivinskis. Remdamasis šaltiniais, pasakojimais ir kryžiuočių kronikomis, jis rekonstruoja vieną svarbiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės diplomatinės istorijos vietų – Salą (Sallinwerder), kur 1398 m….
Peržiūrėti daugiau
Nuotrauka: Gedimino kapas Veliuonoje. Nespalvotas, horizontalios kompozicijos atvirukas, spausdintas iš fotografijos. Jame nufotografuotas Veliuonos piliakalnis, vadinamas Gedimino kapu. Viršuje, kairėje pusėje, išspausdinta antraštė: „Gedimino kapas Veliuonoje“. Spaudos būdas: atviruko – giliaspaudis, teksto – iškiliaspaudis. ~ 1911 m. © Kretingos muziejus Veliuona ir Gedimino kalnas – tai viena iš tų Lietuvos…
Peržiūrėti daugiau