Dubysos žiotys – tai ne tik dviejų upių susiliejimo vieta, bet ir istorinės atminties šerdis, kurią dar 1939 m. straipsnyje „XX amžius“ laikraštyje įtaigiai aprašė istorikas Zenonas Ivinskis. Remdamasis šaltiniais, pasakojimais ir kryžiuočių kronikomis, jis rekonstruoja vieną svarbiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės diplomatinės istorijos vietų – Salą (Sallinwerder), kur 1398 m….
Peržiūrėti daugiau
Nuotrauka: Gedimino kapas Veliuonoje. Nespalvotas, horizontalios kompozicijos atvirukas, spausdintas iš fotografijos. Jame nufotografuotas Veliuonos piliakalnis, vadinamas Gedimino kapu. Viršuje, kairėje pusėje, išspausdinta antraštė: „Gedimino kapas Veliuonoje“. Spaudos būdas: atviruko – giliaspaudis, teksto – iškiliaspaudis. ~ 1911 m. © Kretingos muziejus Veliuona ir Gedimino kalnas – tai viena iš tų Lietuvos…
Peržiūrėti daugiau
Nuotrauka: Jurbarko piliakalnis. Balys Biračas 1932 m. © Lietuvos nacionalinis muziejus Jurbarko istorija – ką apie ją žinome? Jurbarko istorija – ką apie ją žinome? Randasi jis lygumoj ant Nemuno kranto, toj pačioj upės pusėj, ką ir Veliuona. Be to jis yra tarp dviejų upelių: Imstros ir Mituvos. Istoriko Balinskio…
Peržiūrėti daugiau
Paveikslas: Veliuonos pilis. 1997 m. © Jurbarko krašto muziejus Vėliuonos pilis – kovų, legendų ir istorijos liudininkė Vėliuonos pilis – kovų, legendų ir istorijos liudininkė. Visoj Lietuvoj sako istorikas Balinskas be abejo nėra labiau istorinės ir svarbesnės vietos už Vėliuoną. Kiek tai čia kryžeiviai lietuvių kraujo išliejo! Kiek pačių kryžeivių…
Peržiūrėti daugiau
Paveikslėlis: "Veliuona prie Nemuno". Autorius: Napoleonas orda, XIX a. II p. © Lietuvos nacionalinis dailės muziejus Viena žymiausių mūsų praeities vietų. Veliuona Nemuno pakrantyj, Kauno apskrityj yra senovės miestelis Veliuona. Žiloj senovėj lietuviai čia degindavę aukas vėlių (dūšių) globėjai deivei Veliuonai. Ši vieta mūsų istorijoj turėjo labai didelės visai Lietuvai…
Peržiūrėti daugiau
Iš 1882 m. Sausio mėn. "Istoričeskij viestnik" ir "Niva" Nr. 48; beto, iš velionies Z. Zaleskio rankraščių. Raudonės pilis buvo įsteigta anais laikais, kada Teutonų ordenas pradėjo pulti Lietuvą, neva norėdamas apkrikštyti ją, iš tikrųjų, norėdamas tiktai užgrobti Lietuvos žemelę ir pavergti mūsų prabočius. Tie puolimai tęsėsi tol, kol Lietuvos…
Peržiūrėti daugiau
Nuotrauka: Palanga. Birutės kalnas. Laiptų, vedančių kalvos šiaurės rytiniu šlaitu link viršūnės, bendras vaizdas. Fotografinis atvirukas, darytas 1936 m. Palangoje, Igno Stropaus (1884–1959) fotoateljė. Fotografas Ignas Stropus 1936 m. © Kretingos muziejus Žemaičių kalnai Žemaičių kalnai. Nors šiaipjau Žemaičių (Telšių) kalvos paprastai neiškyla aukščiau per 80-85 s. (170-180 metrų) nuo…
Peržiūrėti daugiau
Nuotrauka: Puntukas. Šlaite – didelis akmuo; viršuje sėdi vyriškis ir berniukas. Už akmens medžių eilė. Nežinomas autorius 1929 m. © Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Akmenys klajūnai Akmenys klajūnai. Kas žymiausia, tai ledynai yra pas mus atkėlę iš šiaurės šalių ir išmėtę po dirvas senesnių gadynių padermės uolų atskalų,…
Peržiūrėti daugiau
Pusiaukelyje tarp Ragainės bei Tilžės ant dešiniojo Nemuno kranto riogso senasis Rambynkalnis. Is Nemuno pusės išrodo jis gana status ir augštas. Ir iš rytų, nuo Bitėnų, arba iš vakarų, nuo Krakoniškių ant jo užlipti norintiems prisieina šauniai stačiai pakopti. Bet kas iš šiaurės nuo Bardėnų, ateina, vos numano prieš kalną…
Peržiūrėti daugiau
Kvėdarna yra miestelis Resainių paviete netoli Prūsų ribos prie upelio, vadinamo Giniota, ant lygumos pastatytas; priguli prie Naujamiesčio seniūnijos ir yra iki šiolei Ronikierių valdžioje. Neaugšti Giniotos antkalnėliai skiria dvarą nuo miestelio. Ant upelio yra prūdelis ir malūnėlis. Parapijos bažnyčia sena, medinė, čerpėmis dengta, paremta, bet gerai užlaikoma, turi šešis…
Peržiūrėti daugiau
Kam yra prisiėję ne jau tyrinėti, bet, nors taip sau aplankyti vieną – kitą piliakalnį ir pasiklausyti apie juos žmonių papasakojimų, tas žinos, be abejonės, jog labai dažnai yra žmonių minima apie girdėtuosius arba net pačių tariamai matytuosius tų kalnų urvus. Piliakalnių tyrinėtojams, tie urvai yra prigadinę jau ne maža…
Peržiūrėti daugiau
Mūsų gadynės Kaltinėnų parakvijoj yra du didžiu kalnu, kuriuodu, kaipo greta riogsančiu, vadinas Medžiogalis, nes lygiai su tais kalnais senovėj bengės medė, arba krūmas. Vokiečiai knygose savo užrašė Medwegalen Vienas kalnas yra aukštesnis už visus Žemaičių kalnus; sako, per stiklo trūbus žmogų, ant to kalno stovintį, galint matyti Rygos miesto…
Peržiūrėti daugiau