Lazduonėnų piliakalnis – istorijos ženklai prie Lazduonos

Lazduonėnų piliakalnis

Lazduonėnų piliakalnis, Pilaitė, Maža pilaitė, Pilalė – piliakalnis Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Lazduonėnų kaimo, Vainuto seniūnija. Pasiekiamas iš kelio Degučiai – Sartininkai pasukus į Lazduonėnus, iš jų centro keliuku pavažiavus į kairę 550 m šiaurės vakarų kryptimi iki jo pabaigos – yra kitame Lazduonos krante.

Tarp vaizdingų Lazduonos apylinkių, ten, kur upė susitinka su bevardžiu upeliu, stūkso vienas įdomiausių šio krašto gynybinių paminklų – Lazduonėnų piliakalnis. Įrengtas aukštumos krašte, Lazduonos dešiniajame krante, jis išsiskiria ne tik savo įspūdinga gynybine sistema, bet ir natūralia aplinka. Iš rytų, pietų ir pietvakarių piliakalnį juosia upelių slėniai, todėl ši vieta nuo seno buvo natūraliai apsaugota ir strategiškai patogi.

Vos priartėjus prie piliakalnio akį patraukia statūs jo šlaitai. Jie siekia net 14 metrų aukštį ir iki šiol leidžia įsivaizduoti, kokį įspūdį ši vieta turėjo kelti prieš daugelį šimtmečių. Piliakalnis iškyla virš aplinkinių slėnių tarsi natūrali tvirtovė, kurią žmonės dar labiau sustiprino pylimais ir grioviais.

Piliakalnio viršuje yra ovali aikštelė, kurios ilgis šiaurės rytų–pietvakarių kryptimi siekia 35 metrus, o plotis – 32 metrus. Šią aikštelę iš visų pusių juosia pylimas. Įspūdingiausia jo dalis yra šiaurinėje pusėje, kur pylimas išauga net iki 8,5 metro aukščio ir 34 metrų pločio. Kitur jis žemesnis – apie 1,5 metro aukščio ir 10 metrų pločio, tačiau vis tiek aiškiai matomas kraštovaizdyje.

Šiaurinė piliakalnio pusė išsiskiria ypač sudėtinga gynybine sistema. Čia 9 metrų aukščio išorinis pylimo šlaitas leidžiasi į 6 metrų pločio ir 1 metro gylio griovį. Už jo supiltas antrasis pylimas, siekiantis 75 metrų ilgį. Nors jo aukštis tesiekia apie 1 metrą, jis kartu su grioviais sudarė papildomą apsaugos liniją. Už antrojo pylimo iškastas dar vienas 7 metrų pločio ir 1 metro gylio griovys. Tokia kelių gynybos linijų sistema rodo, kad piliakalnio įtvirtinimams buvo skiriamas ypatingas dėmesys.

Įdomu tai, kad rytiniame aikštelės krašte iki šiol išlikęs senasis įvažiavimas į piliakalnį. Jo plotis siekia apie 2,5 metro. Tai vienas iš nedaugelio elementų, leidžiančių aiškiai suvokti, kaip buvo organizuojamas patekimas į piliakalnio viršų.

Šiandien piliakalnis apaugęs lapuočiais medžiais, kurie suteikia jam paslaptingumo ir natūralumo. Tačiau jo būklė ne visada buvo tokia. Iki 1935–1936 metų piliakalnis buvo ariama žemė. Ilgalaikis arimas paveikė jo reljefą, o pylimai buvo papildomai apgadinti žvėrių urvų ir įvairių duobių. Nepaisant to, pagrindiniai piliakalnio bruožai išliko gerai matomi.

Istorija

Lazduonėnų piliakalnis datuojamas labai plačiu laikotarpiu – nuo I tūkstantmečio iki XIII amžiaus. Tai reiškia, kad ši vieta buvo reikšminga ilgą laiką. Archeologiniai tyrimai rodo, jog piliakalnis buvo naudojamas ne vieną šimtmetį, o jo istorija apima skirtingus Lietuvos priešistorės ir ankstyvosios valstybės laikotarpius.

1963 metais piliakalnyje žvalgomuosius archeologinius tyrimus atliko Lietuvos istorijos institutas. Vėlesnių žvalgymų metu daug dėmesio buvo skirta šiaurinio pylimo šlaitams, kuriuose buvo gausu įvairių duobių ir urvinių žvėrių išraustų angų. Tyrėjai ištyrė tiek žmonių iškastas duobes, kurios buvo laikomos galimų buvusių bulviarūsių vietomis, tiek žvėrių urvus.

Šie tyrimai atskleidė, kad aplink duobes esančios žemių sankaupos ir jų užpildas yra suardyto kultūrinio sluoksnio liekanos. Nors dauguma duobių reikšmingų radinių nepateikė, vienoje jų buvo aptiktas geležies lydymo atliekos – šlako gabalėlis bei lipdytos, apžiestos keramikos šukė su smulkiomis grūsto granito priemaišomis. Šis radinys datuotas XI–XII amžiumi ir yra vienas svarbiausių archeologinių liudijimų apie piliakalnio naudojimą vėlyvuoju jo gyvavimo laikotarpiu.

Šiandien Lazduonėnų piliakalnis yra puiki vieta norintiems pažinti mažiau žinomus Lietuvos gynybinius paminklus. Jį galima pasiekti iš Degučių–Sartininkų kelio pasukus į Lazduonėnus ir nuo kaimo centro keliuku pavažiavus apie 550 metrų šiaurės vakarų kryptimi. Piliakalnis stūkso kitame Lazduonos krante, išsiskirdamas tarp aplinkinių slėnių ir miškų.

Lazduonėnų piliakalnis žavi ne tik savo dydžiu ar įspūdingais pylimais. Jis leidžia pažvelgti į senąją Lietuvos gynybos sistemą, kur natūralūs slėniai, upės ir žmogaus supilti įtvirtinimai buvo sujungti į vieną visumą. Tai vieta, kur kraštovaizdis ir istorija iki šiol išlieka neatskiriami.