Vieta:Dzūkija

Kunigiškės miškas Kunigiškės miškas – taip vadinamas Subartonių miškų 713 kvartalas (1935 m. nurodyta, kad Kunigiškė esąs visas 21 kvartalas, t.y. 81,5 ha, brandaus miško – LŽV: Merkinės gir.). Šiandien čia išskirtos trys kertinės miško buveinės, vienoje iš jų dar yra senų ąžuolų. Subartonių miškų masyvas yra pietų Lietuvoje, Varėnos rajone,…

Burokaraisčio ežeras Burokaraisčio ežeras – ežeras pietų Lietuvoje, Varėnos rajone, apie 4,5 km į vakarus nuo Perlojos. Ilgis šiaurės – pietų – rytų kryptimi 2,5 km, plotis iki 0,29 km. Altitudė 108,2 m. Ežeras L raidės formos, jo dubuo – rininės kilmės. Giliausia vieta siekia 21,5 m gylį. Krantai statūs, aukšti, daugiausia apaugę mišku – rytuose stūkso Karužų miškas, vakaruose ir pietuose – Burokaraisčio miškas….

Klebono akmuo Klebono akmuo. Netoli Alytaus, anksčiau buvusio geležinkelio tilto, sraunioje Nemuno tėkmėje iš vandens kyšo didelis ak­muo, žmonių vadinamas „klebono akmeniu". Vietos gyventojai šį akmenį laiko stebuklingu. Sakomą, kad badmečio laikais žmonės pristigo valgio. Pradžioje grūdus maišė su pelais, bet greit pritrūko ne tik grū­dų, bet ir pelų. Tada…

Dubičių piliakalnis Dubičių piliakalnis arba Dubičių pilis, Karalienės Bonos pilis – piliakalnis ir senovės gyvenvietės Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje, prie Dubičių kaimo. Dubičių piliakalnis yra kairiajame Ūlos krante, pietinėje Dubičių k. pusėje. Tai 6 m aukščio, gana stačiais šlaitais kalva, jos viršuje yra apie 25 m ilgio ir apie 20 m pločio aikštelė, iš sausumos pusės apsupta 2 m aukščio…

Grybiškių ąžuolas Grybiškių ąžuolas – valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas Šalčininkų rajone, Dieveniškių istoriniame regioniniame parke, Nemkamedžio miške (Šalčininkų miškų urėdijos Poškonių girininkijos 578 kvartalo 4 sklype). Išskirtinis medis lengvai pasiekiamas pėsčiųjų pažintiniu taku per mišką pagal rodykles, įrengtas nuo Poškonių (3 km). Senojo ąžuolo kaimynystėje auga Grybiškių pušis. Kalbama, jog čia ąžuolui, apie tūkstantis metų. Jo…

Bėčionių piliakalnis Bėčionių piliakalnis – piliakalnis Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje, į vakarus nuo Bėčionių, Dieveniškių seniūnija, Dieveniškių istorinis regioninis parkas. Piliakalnis pasiekiamas iš plento104 Šalčininkai–Dieveniškės–Krakūnai  pervažiavus Gaują pasukus į dešinę vakarų kryptimi ir pavažiavus 400 m, yra dešinėje šiaurėje. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Gaujos dešiniajame krante. Aikštelė ovali, pailga rytų – vakarų kryptimi, 40×20 m dydžio. Šlaitai vidutinio statumo, nuo…

Dieveniškių pilkapynas Dieveniškių pilkapynas – pilkapynas Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje, apie 2,8 km į šiaurės vakarus nuo Dieveniškių miestelio, Dieveniškių seniūnija. Miške išliko 8 pilkapiai. Sampilai 6–10 m skersmens, iki 1 m aukščio. Prie vieno pilkapio yra stulpo formos, 1,6 m aukščio Dieveniškių Mokas. 1952 m. Istorijos institutas ištyrė (vadovas Adolfas Tautavičius) 6 pilkapius, iš jų keturių sampilus juosė akmenų vainikai. Rasta sudegintų jotvingių mirusiųjų kapų su VI–XI a. įkapėmis – žalvariniais varpeliais, žąslais, kamanų apkaustais. Radinius…

Strėvos įgriuva Strėvos įgriuva – valstybinis gamtos paveldo objektas, dubens formos dauba esanti apie 1,5 km į vakarus nuo Strėvos kaimo (Trakų rajonas), Spindžiaus miške, Aukštadvario regioniniame parke. Strėvos įgriuvos kilmė – termokarstinė. Maždaug prieš 18 tūkst. metų, vykstant sudėtingiems apledėjimų ir ledų atsitraukimų reiškiniams, sąnašos ir nuosėdos palaidojo atskilusį ledo luitą. Jam ištirpus ir susidarė…

Ūlos akis Ūlos akis – verdenė (virduklis, versmė, šaltinis), esanti Ūlos upės kairiojo kranto terasoje, Varėnos rajono Marcinkonių seniūnijoje netoli Mančiagirės. 2000 m. versmė paskelbta hidrogeologiniu gamtos paminklu. Šaltinis yra sufoziniame 4,4 m ilgio ir 3,4 m pločio duburyje. Virš upės lygio jis yra 4 m. Jo gylis 1,2 m Šaltinio debitas yra apie 2 l/s. Vanduo kyla iš giluminių tarpmorerinių vandeningų sluoksnių ir daro nemažą…

Kaniavėlė Kaniavėlė – upė pietų Lietuvoje, Varėnos rajone, Kaniavos seniūnijoje; Ūlos dešinysis intakas. Prasideda šalia Kruklių kaimo, 3 km į vakarus nuo Panočių. Teka į pietus, pietryčius Dainavos giria, žemupyje pasuka į pietvakarius. Įteka į Ūlą 52 km nuo jos žiočių, prie Margių kaimo, tuoj žemiau Ūlos–Katros bifurkacijos. Intakas – Ravelis (kairysis). Aukštupio vaga ištiesinta, likusi – būdinga miškų upei (vingiuota, pelkėta, daug išvartų). Prie…

Dainavos giria, Druskininkų-Varėnos miškai, Gudų giria – tai didžiausias Lietuvos miškų masyvas, plytintis Dzūkijoje, Varėnos rajono ir Druskininkų savivaldybės teritorijose. Girios plotas yra 1450 km², mišku apaugę 1145 km². Yra išskiriama ~250 girios miškų. Didelė miško dalis įeina į Dzūkijos nacionalinį parką. Girios pietinėje dalyje yra Čepkelių rezervatas. Miškai nusidriekę iš šiaurės rytų į pietvakarius apie 70 km. Vakaruose siekia Nemuną, pietuose – Baltarusijos–Lietuvos valstybinę sieną, šiaurės vakaruose – Merkinę,…