Vieta:Žemaitija
Paspąsčio piliakalnis Paspąsčio piliakalnis, Sponstis, Maldokalnis – piliakalnis Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Paspąsčio kaimo, Kražių seniūnija. Pasiekiamas iš kelio Karklėnai – Labūnava pasukus į kairę šiaurės vakarų kryptimi link Panakačio, už 900 m – į kairę pietvakarių kryptimi 250 m. Piliakalnis įrengtas apylinkėse dominuojančioje kalvoje (204 m). Aikštelė ovali, pailga R-V kryptimi, 25×20 m dydžio. Jos ŠV pusėje, 1,5 m žemiau aikštelės, yra 15…
Peržiūrėti daugiauBurbaičių piliakalnis Burbaičių piliakalnis su gyvenviete arba Piliukas – piliakalnis Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Burbaičių kaimo, Kražantės dešiniajame krante, ties santaka su bevardžiu upeliu. Pasiekiamas keliu Kelmė – Johampolis, yra 200 m į kairę šiaurės kryptimi, išvažiavus iš miško, už sodybos. Burbaičių piliakalnis yra sudėtingos konfigūracijos, elipsės formos, net 24 m aukščio, 120 m ilgio ir 80 m pločio. Šlaitai į Kražantę ir upelį statūs, iki…
Peržiūrėti daugiauNosaičių (Skaudvilės) piliakalnis Nosaičių (Skaudvilės) piliakalnis, Pilies kalnas – piliakalnis Lietuvoje, Tauragės rajono savivaldybėje, Skaudvilės seniūnijoje, Skaudvilės miesto teritorijoje. Pasiekiamas Skaudvilės R dalyje iš senojo Skaudvilės-Kryžkalnio plento pasukus Kalnų gatve, pavažiavus 700 m (yra kairėje (R), įvažiavus į apleistus karjerus). Piliakalnis (Papiliakalnis) įrengtas atskiroje kalvoje, juosiamoje šlapių pievų. Aikštelė pailga…
Peržiūrėti daugiauPabalčių piliakalnis Pabalčių piliakalnis, Pilė – piliakalnis stūksantis kairiajame Balčios krante, 5 km į šiaurės vakarus nuo Nemakščių, į rytus nuo piliakalnio praeina kelias Nemakščiai – Jauniškė. Pasiekiamas Nemakščių-Kražių plentu pervažiavus Balčią (yra 100 m į kairę nuo plento, už kelio posūkio į dešinę (Š)). Aikštelė trikampė, orientuota R-V kryptimi, 22 m ilgio, 26 m pločio…
Peržiūrėti daugiauPiltinės piliakalnis Piltinės piliakalnis, Bukantiškės piliakalnis, Piliakalnis – piliakalnis Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Bukantiškės kaimo, Kražių seniūnija. Pasiekiamas iš kelio Karklėnai –Žukaičiai pavažiavus 1,8 km už Bukantiškės, už staigesnio kelio posūkio į dešinę pasukus į kairėje šiaurės vakarų kryptimi esančią sodybą – yra 200 m į šiaurę nuo jos….
Peržiūrėti daugiauGėluvos piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir gyvenvietė Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje, Gėluvos kaime (Ariogalos seniūnija), Dubysos kairiajame krante. Pasiekiamas plentu 1907 Vilkija–Čekiškė–Ariogala , Gėluvoje, prieš posūkį į kairę pasukus keliuku į dešinę, už 200 m. Piliakalnis dar žinomas kaip Birutkalnis, Birutės kalnas. Jis yra kaimo pietrytinėje dalyje, aukštumos iškyšulyje į Dubysos slėnį. Birutkalnį iš pietų ir pietvakarių juosia Dubysos…
Peržiūrėti daugiauBažavalės piliakalnis Bažavalės piliakalnis su gyvenviete, Barsukalnis – piliakalnis ir gyvenvietė Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje, į vakarus nuo Ariogalos, Ariogalos seniūnija. Pasiekiamas iš plento 196 Ariogala–Raseiniai–Kryžkalnis pasukus į kairę pietų kryptimi link Turbinavos, čia, kiek neprivažiavus autostrados A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, pasukus į kairę šiaurės rytų kryptimi, pavažiavus 1,3 km iki posūkio…
Peržiūrėti daugiauŽemaičių kalnelis (Palangos XII–XIII a. senovės gyvenvietė, Palangos kapinynas III) Žemaičių kalnelis. Grafų Tiškevičių laikais, pro rūmų pietinės pusės langus matėsi ant nedidelės pakilumos, kiek daugiau negu 100 metrų į pietus dvaro šeimininkų pastatyta pavėsinė. Dabar jos čia nebėra, tačiau kalnelis yra, jis tvarkomas, stovi informacinės rodyklės. Kodėl jos čia…
Peržiūrėti daugiauPalangos šventykla Palangos šventykla – senovės baltų tikėjimo kulto pastatas, buvęs Palangoje, ant dabartinio Birutės kalno. Datuojama XIV a. pab. – XVI a. pradžia. Kad Palangoje būta šventyklos, mini M. Strijkovskis (XVI a.). 1989 m. Birutės kalne atliekant archeologinius kasinėjimus, aptiktos senojo baltų tikėjimo šventyklos ir paleoastronominės observatorijos liekanos. Teigiama,…
Peržiūrėti daugiauKalnėnų piliakalniai Kalnėnų piliakalniai. Kalnėnų kaime, Jurbarko valsčiuj, gražioje lankoje stovi greta vienas kito du neperdideli gražūs piliakalniai. Kurio kunigaikščio laikais piliakalniai atsirado, žmonių padavimai nepasako. Apie juos žmonės šiaip pasakoja. Tiedu piliakalniai buvę supilti sargybos arba sekimo tikslams, kad kryžeiviai, Nemunu atplaukę, pasalomis neužpultų Jurbarko. Nuo piliakalnių viršūnės labai toli…
Peržiūrėti daugiauPanų kalnas Panų kalnas, Mergakalnis – istorinės ir mitologinės reikšmės objektas, alkakalnis, esantis Pasruojės kaime Telšių rajone, UAB „Žemaitijos žuvis“ tvenkinių rytų pusėje esančiame iškyšulyje, apie 1 km į vakarus nuo kelio 161 Telšiai–Seda . Šiame kelyje stovi nuoroda į kalną, kuris pasiekiamas miško keliuku. 1996 m. gruodžio 23 d. įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kodas 3472). Panų kalno koplyčia priklauso Alsėdžių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijai….
Peržiūrėti daugiauPadievaičio akmuo Padievaičio akmuo, vad. Velnio sostu – mitologinis riedulys, esantis Šilalės rajono savivaldybėje, Kvėdarnos seniūnijoje, Padievaičio kaime, Padievaičio piliakalnio su priešpiliu ir gyvenviete teritorijoje, 2 km į pietus nuo Kvėdarnos. Jis slūgso pietrytinėje piliakalnio papėdėje, kairiajame Druskio (kitaip – Druskinės, Vėžos) upelio krante. Vieta pritaikyta lankymui, pažymėta nuorodomis, pastatytas informacinis stendas. Nuo piliakalnio pusės per upelį…
Peržiūrėti daugiau