Kategorija:Akmenys

Tryškių akmuo – stambus riedulys Tryškiuose, Telšių rajone, valstybės saugomas geologinis gamtos paveldo objektas. Riedulio matmenys: Aukštis: 2,10 m. Ilgis: 4,65 m. Plotis: 2,60 m. Perimetras: 12,35 m. Akmuo nuo 2012 m. stūkso miestelio centre, Turgaus aikštėje. Jis buvo atvilktas iš gretimo Požaičių kaimo, kur bandyta jį nelegaliai išgabenti į…

Pakriaunio akmuo su Velnio, Dievo, Angelo pėdomis – mitologinis akmuo Pakriaunio kaime (Kriaunų sen.), Rokiškio rajone, 2 km į šiaurę nuo Kriaunų. Jis slūgso Kriaunos upės dešiniajame krante, nutolęs apie 100 m nuo artimiausios sodybos. Riedulys savo paviršiumi beveik sutampa su jį supančios žemės lygiu. Ant akmens matomos „pėdos“. Tame…

Čelniukų akmuo – mitologinis akmuo, kultūros paminklas Ignalinos rajono savivaldybės teritorijoje, Ažubalio miške, 2,3 km į šiaurės vakarus nuo kelio Adutiškis-Vidžiai (Baltarusija), 1 km į pietryčius nuo buvusio Čelniukų kaimo, Tverečiaus seniūnija. Akmuo 0,7 m aukščio, 0,75–1,35 m pločio ir 1,75 m ilgio. Jo viršuje – 10 x 26–28 cm dydžio ir…

Šaltinių akmuo Šaltinių akmuo. Žvelgiant į Lietuvos žemėlapio kontūrą, akis užkliūva už nedidelio žemės ryšulėlio pietrytiniame šalies pakraštyje, tarsi kokio „apendikso", įsiterpusio į Gudiją. Tai – Dieveniškės. Dėl unikalaus ir įdomaus krašto etnokultūrinio palikimo jų apylinkės 1992 m. paskelbtos istoriniu regioni­niu parku, vieninteliu tokiu iš 30 Lietuvos regioninių parkų. Dieveniškės…

Raganos sosto akmuo Raganos sosto akmuo arba Lapeliškių akmuo – mitologinis akmuo, yra Zarasų rajone, 3 km į pietvakarius nuo Turmanto, 170 m į pietryčius nuo kelio 5303 Lupenka–Turmantas–Tilžė  (ties autobusų stotele), 30 m į vakarus nuo Lapeliškių kaimo senųjų kapinių. Tai valstybės saugomas gamtos paveldo objektas. Akmuo yra nupjauto kūgio…

Kraujelių akmuo, dar vadinamas Šventakmeniu, yra valstybės saugomas mitologinis kultūros paveldo objektas. Stūkso jis šalia Kraujelių kaimo, Molėtų rajone. Tai natūralus pilkai rusvos spalvos riedulys, smulkiagrūdis granitas. Akmuo netaisyklingos trikampės piramidės formos, apie 3 m ilgio, iki 2,5 m pločio, iki 1 m aukščio. Pasak legendos, ant dirvonėlio buvo akmuo….

Marčiupio akmuo – stambus riedulys, slūgsantis Anykščių r., buvusioje Šlavėnų kaimo šiaurinėje dalyje, perduotoje Anykščių miesto plėtrai, kelio 1201 Anykščiai–Kurkliai–Balninkai–Želva  rytinėje pašlaitėje. Akmuo yra apie 150 m į pietus nuo Anykščių miesto riboženklio (ties juo veikia degalinė), giliame Marčiupio upelio slėnyje. Prie akmens pastatyta informacinė rodyklė, tačiau jos nesant šalikelėje,…

Puntuko brolis – akmuo Pašventupio kaime (Anykščių raj.), prie Šventosios upės, Penionių miške. Akmens matmenys: 6 m, 4 m ir 1,7 m. Riedulys yra mažesnis už Puntuką ir visai kitos kilmės, nors ir vadinamas broliu. Šalia yra archeologinis kultūros paveldo objektas – Pašventupio pilkapiai. Didžiausias akmens ilgis – 5,94 m., plotis – 4,7 m,…

Dapšių akmuo Arba Brastos akmuo, Saulės akmuo, Ruzgų akmuo, yra Ruzgų k., skverelyje prie pašto. Anksčiau jis buvo prie Dapšių piliakalnio, Gūžės ir Varduvos santakoje, Varduvos kairiajame krante. Pradėjus tvenkti Varduvą, prieš 1973 m. akmuo perkeltas į dabartinę vietą. Dapšių akmuo raudonos spalvos granitas, 1,65x 1,75 m dydžio, 53-68 cm…

Geidžių akmuo milžinas, kurio velnias norėjęs užtvenkti Ventos upę Geidžių km, ūkininko Čepligino žemėje yra didelis akmuo, apylinkės gyventojų vadinamas akmeniu milži­nu. Iš žemės išsikišęs jis apie 3 m., že­mėje apie tiek, pat, ilgio per 4 m ir pločio apie 3,5 m. Tai retokas savo dydžiu   šioje apylinkėje akmuo. Akmuo…

Juodasis akmuo (arba Meilės akmuo) – geologijos gamtos paminklas, esantis Mažeikių raj., Viekšnių seniūnijoje, Žibikų miške, Ventos regioninio parko teritorijoje. Dar kitaip vadinamas Meilės, Žibikų ar Didžiuoju akmeniu. Akmuo yra granitas, kurio ilgis siekia 5,59 m, plotis – 3,76 m, o aukštis – 1,98 m. Akmenį sudaro plagioklazas, mikroklinas, kvarcas, biotitas ir granatas. 906 m. šiuo…

Prūdytės akmuo stovi Radviliškio seniūnijai priklausančio Verdulių kaimo apylinkėse, Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje. Rasti vietą, kurioje guli Prūdytės akmuo ir sruvena šaltinis tuo pačiu pavadinimu, nėra labai lengva, ją reikia gerai žinoti. Tuoj už sodybos, takeliu paėjus giliau į mišką, galima išvysti visai ne tokį vaizdelį, kokio tikimasi. Atrodo, pasakojimais…