Dapšių akmuo

Dapšių akmuo

Arba Brastos akmuo, Saulės akmuo, Ruzgų akmuo, yra Ruzgų k., skverelyje prie pašto. Anksčiau jis buvo prie Dapšių piliakalnio, Gūžės ir Varduvos santakoje, Varduvos kairiajame krante. Pradėjus tvenkti Varduvą, prieš 1973 m. akmuo perkeltas į dabartinę vietą.

Dapšių akmuo raudonos spalvos granitas, 1,65x 1,75 m dydžio, 53-68 cm aukščio. Jame iškaltas vienas apskritimas ir trys puslankiai, kurie tyrinėtojų buvo laikomi apskritimais, nors jų grioveliai galuose nesusijungia. Kartais jie vadinami dubenimis “iškiliais plokščiais dugnais”. Apskritimo griovelio plotis – 2-3 cm , gylis – 2-2,5 cm, pats apskritimas – 48×50 cm dydžio.

Pirmojo puslankio (už 5 cm nuo apskritimo) galai nesusijungia, o nueina į akmens kraštą. Grioveliai – 3,5-4 cm pločio, iki 3 cm gylio, puslankis – 44 cm pločio plačiausioje vietoje ir 41 cm – siauriausioje. Antrasis puslankis (už 6 cm nuo pirmojo) – 0,5 cm gylio, 2,5 cm pločio grioveliu, galai nesusijungia, bet likęs labai nedidelis tarpelis. Šio puslankio dydis – 46×41 cm. Trečiasis puslankis (už 4 cm nuo antrojo) yra 1,5-2 cm pločio ir iki 2 cm gylio 36×37 cm dydžio griovelis. Tarp apskritimo ir trečiojo puslankio yra iš eilės iškaltos 3 duobutės: už 12 cm nuo apskritimo ir 27 cm nuo trečiojo puslankio maždaug 3 cm sker., 2,5 cm gylio, nuo jos už 6 cm ištrupėjusi maždaug 6 cm skr. ir 6 cm gylio, nuo jos už 5 cm ir už 4 cm nuo ketvirtojo puslankio maždaug 3,5 cm skr., 1 cm gylio duobutė.

Apskritimas ir puslankiai buvo vadinami Saulėmis arba Saule ir Mėnuliu (“Saulė, mėnuo ir nežymiai matytis viršuje akmens padkavos ženklas” (1926 m.; VAK)).

Istorija

1934 m. vyrai kasė prie akmens, ieškojo pinigų, bet kažkas pradėjo nuo piliakalnio į juos akmenimis mėtyti, tada baigė. St. Ličkūnas nurodė, kad akmens ženklus vietos gyventojai pastebėjo tik XIX a. pabaigoje, tada ir pasklido kalbos, kad čia paslėpta turtų. Kasdamas prie akmens, jo savininkas Jančiauskis rado kažkokių senovės daiktų (nurodoma žalvarinių, geležinių gabaliukų, surūdijusių pinigėlių. Jau 1926 m. čia “žemė iškasinėta, matyti pelenų ir smulkių angliukų”. 1966 m. akmuo paskutinį kartą šioje vietoje įverstas į šalia iškastą duobę, vietiniai gyventojai akmenį vėl iškėlė, duobę užkasė, vietą aptvėrė medine tvorele, dar 1969 m. akmuo gulėjo Dapšiuose. Be to, čia, “antrame šlaito gale”, buvo kitas toks pat akmuo, kurį Jančiauskis prieš Antrąjį pasaulinį karą paraku suskaldė ir sudėjo į pamatus. St. Ličkūnas 1934 m. nurodo, kad iš viso čia buvo 3 tokie iškalinėti akmenys, bet du mažesnieji seniau buvę panaudoti statyboms. (V. Vaitkevičius, 1998).

Ant akmens matosi keturi 38-50 cm skersmens apskritimai – „lėkštės”, kurie galėjo simbolizuoti saulę. Tai yra tikra mįslė mokslininkams, nes panašių pavyzdžių Lietuvoje daugiau nežinoma. Pasak istoriko V. Lauraičio pateikiamą legendą, kunigaikščio Kęstučio kariai, medžiodami aplinkiniuose miškuose, čia nušovę šešis vilkus. Ant Dapšių alkakalnio žvėris sudeginę Perkūno garbei, o akmenyje iškalę šešis ženklus.

Anksčiau Dapšių akmuo traukdavęs lobių ieškotojus, nes po juo esą pakasti dideli lobiai. 1934 m. trys lobių ieškotojai atvykę iš tolimų apylinkių iškasė didelę duobę po akmeniu, kuris griūdamas dviem prispaudė kojas. Išsigandę ir apturėję nemalonumų grįžo tuščiomis, o apie jų ‘’žygdarbį’’ paskelbė tuometinė spauda. 1966 m. lobių ieškotojai vėl pasidarbavo, iškasdami duobę, į kurią įvertė akmenį, bet lobių taip ir nerado.

Legendos ir padavimai

Apie šį akmenį yra užrašyta keletą padavimų:

Švedai ant Alkos kalno paslėpė daug statinių aukso, o kad atsimintų vietą, prie brastos Saule ir Mėnulio ženklais pasižymėję akmenį.

Naktimis prie akmens žmonės matydavo baltas bei raudonas ugnis (manė degant pinigus).

Kitų šaltinių informacija apie Dapšių piliakalnį:

Užburti turtai ir istorinis Dapšių akmuo

Dapšių k., šalia alkakalnio, prie pat buvusios per Varduvos upę brastos, šlaite yra didokas, trikampis, akmuo, kurio viename šone yra iškalti įvairūs ženklai.

Iš senų laikų pasakojama, kad ties šiuo akmeniu esą paslėpti turtai. Todėl smalsuoliai net iš toliau nak­timis kasinėja ir ieško paslėptų tur­tų. Prieš 40 m., vieni toki turtų, ieškotojai, esą, radę žalvarinių bei geležinių padarų.

Tai smalsuoliai tą akmenį padarė į dar istoriškesniu. Ties juo bekasinėdami duobes ir jį bevartydami, pa­dėjo surasti, kad jo dviejuose šonuo­se yra iškalti 7 apskritimai, kurių seniau niekas nė žinote nežinojo…

“Užburti turtai” ir istorinis akmuo // Lietuvos aidas. – 1939, rugpj. 1 (Nr. 442), p. 5

Dabšiai, Telšių apskr.

Ant Dabšių akalicos žemės, prie įtakos upelio Gūžės į Vardavą yra didokas akmuo, bemaž pusiau nuskeltas, ant kurio matyt samanomis apaugę dvi rinkės; girdėjau pasakojant, kad tas Dapšių akmuo buvęs didesnis ir buvę 3 rinkės, bet kažkas nuskėlęs mažąjį galą ir pagadinęs akmenio išvaizdą. Seniau čia buvo pušynėlis, dabar jau iškirstas. Pasakoja, kad čia vaidinasi ir kai kurie matą pinigus degant, bandė kasti, bet nieko nerado. Netoli už upelio didokas kalniukas, Aukos kalnu vadinamas. Kalnas gali turėti apie 30 – 40 sieksnių ilgio ir 6-8 augščio. Viršūnė vietomis siaura, ant jos уга duobė ąžuoliukais ir liepomis apaugusi. Šaly kalno senkapiai, kur vienas ąžuolinis kryžius nuo 1840 m. tebestovi, o šalia to senelio kryžiaus nabašninko Girdvainio pastatyta akmens koplytėlė.

Ant kalno viršūnes taip pat pastatytas nedidis geležinis kryžius su parašu: „Domicele (D) Taratuto, † 1908 m.”

Tą kalną apžiūrėti buvo atvažiavęs d-ras Nagevičius, bet tyrinėti jį pasakė nesą reikalinga, nes labai apaugęs medžiais.

L. Kenstavičius „Dabšiai” // Viltis.-1914 m., liep. 17 (30), p. 3.