Trakų salos pilis – gotikinė tvirtovė Galvės ežere
Trakų salos pilis
Adresas
Trakų salos pilis. Žemėlapyje pažymėta tiksli pilies vieta.
GPS
54.65272965, 24.933919103043
Trakų salos pilis
Trakų salos pilis – tai įspūdinga gotikinė tvirtovė, esanti Trakų mieste, ant Galvės ežero Pilies salos. Ši pilis, pastatyta XIV a. antroje pusėje – XV a. pradžioje kunigaikščių Kęstučio ir Vytauto iniciatyva, buvo viena iš svarbiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rezidencijų. Šiandien atstatyta pilis yra vienas populiariausių turistinių objektų Lietuvoje, pritraukiantis lankytojus ne tik iš šalies, bet ir iš užsienio.
Istorija ir architektūra
Trakų salos pilis buvo statoma keliais etapais. Pirmasis statybos etapas prasidėjo XIV a. antroje pusėje, kai buvo pastatyti pagrindiniai rūmai ir priešpilis. Pilis buvo statoma kaip tvirtovė, skirta apsiginti nuo priešų, ir niekada nebuvo užimta užpuolikų.
Pilis yra netaisyklingo plano, užimanti apie 1,8 ha plotą. Ją sudaro rūmai ir priešpilis. Rūmai yra 35×21 m dydžio, susidedantys iš dviejų lygiagrečių nevienodo pločio korpusų, kiekvienas turintis pusrūsį ir du aukštus. Pusrūsiai dengti cilindriniais skliautais, sienos mūrytos iš akmenų. Pirmame aukšte yra didelė salė, užimanti visą korpuso plotį. Priešpilį sudaro beveik trapecinis apie 40×55 m dydžio kiemas, apsuptas kampuose pastatytų bokštų ir juos jungiančių gynybinių sienų, prie kurių iš vidaus buvo kazematai.
Rūmai yra konventinio tipo: du lygiagretūs korpusai, donžonas ir siena sugrupuoti apie stačiakampį kiemą. Rūmus juosė gynybinė siena, nuo priešpilio skyrė griovys. Sienose ir langų nišose buvo nutapyta ornamentų ir pasaulietinės tematikos daugiafigūrių kompozicijų, išliko tik fragmentai; tapybai būdinga bizantinio stiliaus bruožai.
Atstatymas ir dabartinė reikšmė
Po XVII a. vidurio karų pilis buvo apgriauta ir ilgą laiką stovėjo be priežiūros, jos griuvėsiai iro. Pilies griuvėsiai buvo tyrinėjami XIX a., taip pat 1905 ir 1929–1939 m.; pastarųjų tyrinėjimų metu rasta daug importinės ir vietinės gamybos keramikos šukių, šachmatų figūrėlių, nemažai XV–XVII a. koklių, monetų. Plataus masto pilies liekanų tyrimo ir konservavimo darbai buvo pradėti 1951 metais. 1962 m. restauruotose pilies rūmuose buvo įkurtas Trakų istorijos muziejus.
Šiandien Trakų salos pilis yra ne tik istorinis paminklas, bet ir gyvas kultūros centras. Pilyje vyksta įvairios šventės, koncertai, parodos ir kiti renginiai, pritraukiantys lankytojus iš viso pasaulio. Be to, pilyje veikia archeologinė ir istorinė ekspozicijos, medžioklės muziejus. Prie pilies saloje įkurtas parkas, kuris suteikia papildomų pramogų ir poilsio galimybių lankytojams.
Kodėl verta aplankyti Trakų salos pilį?
- Istorinė reikšmė: Trakų salos pilis yra svarbi Lietuvos istorijos dalis, atspindinti viduramžių architektūrą ir kultūrą.
- Architektūros grožis: Gotikinė pilies architektūra su įspūdingais bokštais ir sienomis sužavės kiekvieną lankytoją.
- Kultūriniai renginiai: Pilyje nuolat vyksta įvairūs renginiai, koncertai ir parodos, suteikiantys galimybę susipažinti su Lietuvos kultūra ir menu.
- Nuostabi gamta: Pilis yra Galvės ežero saloje, apsupta nuostabios gamtos, todėl tai puiki vieta pasivaikščiojimams ir poilsiui.
- Pramogos visai šeimai: Be istorinių ir kultūrinių objektų, Trakuose galima mėgautis įvairiomis pramogomis, tokiomis kaip valčių nuoma, žvejyba ar tradicinės karaimų virtuvės patiekalais.
Trakai yra vos 28 km nuo Vilniaus, todėl pasiekti pilį yra labai paprasta. Galima atvykti automobiliu, autobusu ar traukiniu. Iš Vilniaus autobusų stoties reguliariai kursuoja autobusai į Trakus, kelionė trunka apie 30–40 minučių. Atvykus į Trakus, pilį galima pasiekti pėsčiomis per 15–20 minučių, einant vaizdingomis miesto gatvėmis ir tiltu per Galvės ežerą.
Rekomendacijos lankytojams
- Darbo laikas: Pilis lankytojams atvira visus metus, tačiau darbo laikas gali skirtis priklausomai nuo sezono. Rekomenduojama pasitikrinti oficialioje Trakų istorijos muziejaus svetainėje prieš planuojant vizitą.
- Bilietų kainos: Bilietų kainos skiriasi priklausomai nuo lankytojo amžiaus, grupės dydžio ir pasirinktos ekskursijos tipo. Studentams, senjorams ir vaikams taikomos nuolaidos.
- Ekskursijos: Norintys giliau susipažinti su pilies istorija gali užsisakyti ekskursiją su gidu. Ekskursijos vedamos lietuvių, anglų, rusų ir kitomis kalbomis.
- Renginiai: Pilyje reguliariai vyksta įvairūs renginiai, tokie kaip viduramžių šventės, koncertai ir parodos. Informaciją apie artėjančius renginius galima rasti oficialioje pilies svetainėje.
Kitų šaltinių informacija apie Trakų salos pilį:
Plačiau apie pilies ir pačių Trakų istoriją, galite perskaityti L. Noreikos straipsnyje „Trakai„.




Salos pilis stovinti ne paprastoje saloje, o ant prasišviečiančių uolų, kurių viduje esanti milžiniška salė. Toje salėje gyvenąs krivių krivaitis Rimgaudas. Jį lankančios Galvės ežero skenduoliais vedinos raudonakės žuvys. Skenduoliai pasakoja Rimgaudui apie gyvųjų pasaulį. O pats Galvės ežero pavadinimas rodo, jog jis ilgai neužšąla rudenį ir pavasarį ledo netirpdo todėl , kad gauna aukų galvų. Beje muziejaus rinkiniuose saugomos dvi unikalios, analogų neturinčios, akmeninės galvos 1923 metais rastos prie Pirties salos.
Ežero gelmėje glūdinti ir kunigaikščio Kęstučio skrynia su brangenybėmis. Pasakojama, kad buvę laimingųjų, kuriems pavykdavę užgriebti lobį, bet traukiama skrynia , lyg užkeikta, išslysdavusi ir vėl pradingdavusi ežero gelmėse. Tikima, kad lobį paveldės tik labai geras, be nuodėmių , žmogus.
Galvės ežeras nusagstytas salomis, kurių pavadinimai daug ką pasako. Perkaso salos pavadinimą legenda kildina iš to, kad Užutrakio dvaro šeimininkė Tiškevičienė, nematydama iš savo miegamojo lango Trakų bažnyčios, liepusi salą perkasti. Karvinės saloje karaimai ganė karves. Pirties saloje, pasakojama vykdavo bausmės. O Raudmės saloje susirinkę artimieji apraudodavo pasmerktuosius .
Bažnytėlės saloje savo stačiatikei žmonai Julijonai Vytautas Didysis pastatęs Šv. Jurgio cerkvę. Vėliau čia buvęs Sapiegų mauzoliejus. Pasak legendos, ieškojęs lobių plėšikas, įgriuvo į rūsį ir taip rado paslaptingąjį tunelį į Vilnių. Pasak kitos legendos tunelis į Vilnių prasidedąs po vienu iš Salos pilies bokštu. Tikima, kad virš šio bokšto, gaubiamas šviesos stulpo, pasirodąs pats kunigaikštis Vytautas. Kas pamatys kunigaikščio šmėklą, tam seksis ištisus metus. Apie Vytauto žirgą irgi pasakojamos legendos. Karaimai byloja, kad kai Galvės ežere kilusi audra ir ežeras patvinęs nematytai, neregėtai, moterys bėgusios pagalbos pas valdovą. Liepęs Vytautas savo žirgą pagirdyti. Šis išgėręs vandenį, nušuoliavęs už miesto ir atliejęs jį. Nuo tų laikų atsiradusi Plomėnų pelkė, dabar ornitologinis draustinis. Vytautui Didžiajam mirus Trakų pilyje, ir gamta nelikusi abejinga- Galvės ežeras smarkiai patvinęs , vanduo kruvinas tris dienas stovėjęs…