Nemuno delta

Lietuvos vakarinėje dalyje, Šilutės rajono savivaldybėje, prieš įtekė­damas į Kuršių marias, Nemunas sulėtina savo vandenis. Dėl daugybės sąnašų čia jis skaidosi į šakas ir sudaro deltą. Nemunas – vienintelė upė Lietuvoje, sudaranti deltą. Tai žema trikampė lyguma, virš vandens pa­kilusi vos metrą – bekraščių lankų, akimis neaprėpiamų nendrynų, salų, seklumų, senvagių, stovinčių vandenų ir ramių protakų kraštas. Svar­biausios Nemuno deltos šakos – Rusnė, Gilija, Atmata, Skirvytė.

Kasmet pavasarinių potvynių metu Nemuno deltoje nusėda po 5–20 t/ha sąnašų, dėl to delta plečiasi į vakarus (pvz., 1800–1925 m. Skirvytės žiotys pasistūmėjo į vakarus ~2 km).

Nemuno delta – vieta, pasižyminti įvairiausių rūšių paukščių gausa. Jiems čia kurtis – puikios sąlygos, tad daug jų čia apsistoja ir peri, o praskrendantys ypač dažnai sustoja čia pailsėti. Norint stebėti paukščius verta aplankyti Ventės ragą – pusiasalį prie Kuršių marių, visai netoli Nemuno upės žiočių. Tai viena geriausių vietų Europoje stebėti ir žieduoti praskrendančius paukščius. Per Ventės ragą kartais praskrenda net iki 300 tūkst. paukščių per parą, o Ventės rago ornitologinėje stotyje per metus apžieduojama apie 60–80 tūkst. paukščių. Nemuno deltoje taip pat peri globaliai nykstantys paukščiai – meldinė nendrinukė, stulgys ir kiti. Pavasarį Nemuno deltoje galima stebėti tūkstantinius ančių ir žąsų būrius.

Nemuno delta pagal Ramsaro konvenciją yra 1993 m. įtraukta į tarptautinės svarbos pelkių sąrašą. Įkurtas Nemuno deltos botaninis – zoologinis draustinis. Delta patenka į Nemuno deltos regioninį parką.

Apie Nemuno deltą yra tokia legenda. Rusnė nuo seno buvusi myli­miausia Nemuno duktė. Bet gražuolę Rusnę įsimylėjęs dievaičio Bang­pūčio sūnus Vakaris. Vieną tylų vakarą atskriejęs jis prie Nemuno ir ėmęs pasakoti šiam apie meilę jo dukteriai, prašęs Rusnės rankos. Bet Nemunas atkakliai tylėjęs – tokia gėla jį suėmusi vien pamanius, kad reikėsią skirtis su mylima dukrele. Tada pirmą audringą naktį Vakaris slapta išsivežęs Rusnę į savo tėvo Bangpūčio namus. Ilgai neatleidęs Nemunas apsukriajam Vakariui, pykęs jis ir ant dukters. Tik vaikaičių sulaukęs – pamatęs Atmatą, Skirvytę, Pakalnę, Vorūsnę, Vytinę – vėl nu­švitęs džiaugsmu. Taip legenda aiškina Nemuno deltos upelių vardus.