Margaravos piliakalnis
Margaravos piliakalnis, Raudonkalnis, Margirio kalnas, Dubiai, Kederiškės
Adresas
Margaravos piliakalnis. Žemėlapyje pažymėta tiksli piliakalnio vieta.
GPS
54.4908056, 23.9909167
Margaravos piliakalnis
Margaravos piliakalnis, Raudonkalnis, Margirio kalnas, Dubiai, Kederiškės – piliakalnis Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje, Margaravos kaime, Alytaus seniūnija. Pasiekiamas važiuojant keliu Panemuninkai – Margarava iki jo pabaigos, pasukus į dešinę, pro sodybas pavažiavus 300 m lauko keliu link Nemuno, keliui leidžiantis į Nemuno slėnį paėjus per lauką 30 m į kairę vakarų kryptimi, yra lauko pakraštyje, krūmuose.
Piliakalnis yra Nemuno kairiajame krante, aukštumos kyšulyje prie Dubenėlės žiočių. Iš pietryčių ir pietų jį juosia Dubenėlė, iš vakarų – Nemuno slėnis. Aikštelė buvo pailga rytų – vakarų kryptimi, tačiau jau beveik visa nuplauta Dubenėlės. Išliko tik 1 m ilgio ir 6 m pločio jos rytinis kraštas, kurį lanku juosia 18 m ilgio, 13 m pločio pylimas. Jo 4 m aukščio išorinis šlaitas leidžiasi į 8 m pločio, iki 1,3 m gylio griovį. Pylimą apardžiusiose duobėse matyti sudegusio molio. Griovį pietrytinėje dalyje apardė jį pagilinęs apkasas. Piliakalnis apaugęs lapuočiais medžiais ir krūmais.
Į rytus yra 0,2 ha ploto papėdės gyvenvietė, kurioje rasta grublėtos keramikos. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio viduriu – II tūkstantmečio pradžia.
Legendos ir padavimai
Už Nemuno, tiesiai į vakarus nuo Punios piliakalnio, panemunėje yra Margaravos kaimas. Netoli to kaimo, Nemuno krante, yra piliakalnis, Margelio kalnu vadinamas. Kai kas tą piliakalnį vadina Raudonkalniu. Beilsėdamas piliakalnio pašonėj, užkalbinau senuką Norkūną, kuris kalbėdamas apie piliakalnį ginčija, jog ne Punioje buvusi Margelio pilis, bet Margaravoje. Nuo to ir Margaravos kaimas, ir piliakalnis turi panašų vardą.
Jis pasakoja, kad ant Margaravos piliakalnio stovėjusi raudona mūro pilis. Dėl to, sako, šis kalnas ir Raudonklaniu vadinamas. Jei kas tuo netiki, tai tokiam senukas Norkūnas galįs parodyti ant piliakalnio viršaus daugybę degintų plytų liekanų. Jos, sako, yra Margelio pilies plytos. Raudonkalnyje randama ir kitokių senienų, kaip gintaro karolių, žalvarinių grandelių, Perkūno kulkų ir kita. Daugelis pasakotojų tvirtina, jog nuo Margaravos Raudonkalnio eina slapti požeminiai urvai iki pat Punios piliakalnio (tiesumu gali būti apie 7–8 km kelio). Senovės karu metu, sako, jei kurios nors iš tų dviejų pilių kariuomenės nebegalėdavo priešui atsilaikyti, tai tuo urvu slapčia ateidavo antrosios pilies kariuomenė talkon arba tos pilies kariuomenė slapčia pabėgdavo nuo priešo antron pilin. Kad po kalnu yra urvai, kalbama, turbūt todėl, kad į kalną smarkiai kuo stuktelėjus girdimas lyg tuščio kalno dundėjimas.
Buračas B. Margarava – Margio pilis, Skautų aidas, 1939, Nr. 13/14, p. 307.
Margierio tvirtovė
Suv. rėd., Kalvarijos pav., Rumbonių val., Margieravo kaimas.
Į 4 varstus nuo girinės sėdybos „Podagle”, netoli nuo Nemuno stovi kalnas, vadinamas „Margieravas kalnas” arba „Raudonkalnis”. Čia, sako, buvo tvirtovė Margio. Pagal liaudies padavimą jis buvo sujungtas urvu su Punės piliakalniu. Urvas tęsėsi pagal Nemuną į Punės mišką, o iš ten po Nemunu į Punę. Padavimas garsina, jog kada tvirtovė buvo apgulta kryžeiviais, ir Margis įniršimo jų išlaikyti negalėjo, tuomet su karumene perėjo į Pune.
Ant pietinio nuotakumo kalno buvo pervestas gilus perkasas, ir ant atkirstos dalies padarytas pylimas, o ant jo tapo pastatyta tvirtovė iš plytų, nuo to pavadinimas „Raudonkalnis”.
Nuo pietų kalną lyti lyguma, perkirsta upeliu Dubianka; nuo vakarų teipogi yra lyguma siekianti Nemuną; nuo žiemių apsiautė kalną perkasas; nuo rytų dasiliečia nuotakumas kalno.
Tvirtovė Margio stovi nuo Punės į dvidešimt porą verstų, einant palej Nemuną; tiesioj linijoj 2-3 verstai.
J. Radziukynas „Suvalkų rėdybos piliakalniai” // 1909 m., p. 18-19