Vaizdingiausiomis vietovėmis garsėja regiono rytai – čia nuo Zarasų pro Ignaliną ir Molėtus iki Dubingių nusidriekęs didysis ežerynas su gausybe vaizdingų ežerų. Ledynmečio palikimas – Aukštaičių aukštuma su įspūdingomis kalvomis, protėvių įrengtais piliakalniais ir šventkalniais, legendine Labanoro giria ir kitais miškais. Vakarų aukštaičių plynaukštę kerta vaizdingoji Šventosios upė, tekanti pro Anykščių šilelį, Puntuko riedulį ir Andrioniškio miškus. Nuo Kauno iki Panevėžio tęsiasi Nevėžio lygumos platybės, šiaurėje pereinančios į Mūšos–Nemunėlio lygumą, dar toliau – į Žemgalės lygumą, kurias dėl derlingiausių žemių galima pavadinti Lietuvos aruodu. Šiauriniame regiono pakraštyje – palatvėje – atsidengia dolomito klodai, gipso telkinius tirpdęs vanduo kuria vis naujas karstines įgriuvas Pasvalio–Biržų krašte. Vakarų Aukštaitijos (esančios Vidurio Lietuvoje) kraštovaizdį paįvairina Žaliosios ir Biržų girios, kiti miškai ir giraitės.
AUKŠTAITOJOJE
Biržų pilis Biržų pilis, Biržų tvirtovė – pilis Biržuose, Širvėnos ežero pietinėje pakrantėje. Pilies rūmuose įrengtas Biržų krašto muziejus „Sėla“ ir biblioteka. Biržų pilis yra bastioninio tipo tvirtovė, geriausiai išsilaikiusi šiaurės rytų Europoje ir vienintelė Lietuvoje. Renesansinė bastioninė Biržų pilis, istorijos ir architektūros paminklas. Pilyje įrengtas Biržų krašto muziejus „Sėla“ –…
Peržiūrėti daugiau
Akmuo Velnio pėda Akmuo Velnio pėda (Žvirblių akmuo, Velnio akmuo, Akmuo su velnio kulnimis) – valstybės saugomas gamtos paveldo objektas. Riedulys stūkso Panevėžio rajone, Ėriškių kaimo parkelyje, 100 m į rytus nuo kultūros namų. Paskelbtas saugomu Gamtos apsaugos komiteto prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1964 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 76. Akmuo Velnio pėda yra suapvalintos formos, iš toliau primenančios kupetą ar…
Peržiūrėti daugiau
Bradesių piliakalnis Bradesių piliakalnis, Tilteliomiškio piliakalnis – piliakalnis ir gyvenvietė Rokiškio rajono savivaldybės teritorijoje, į vakarus nuo Bradesių kaimo, Kriaunų seniūnija. Pasiekiamas iš plento 117 Zarasai–Bradesiai–Obeliai , 350 m neprivažiavus plento atsišakojimo į Zarasus, pasukus į dešinę vakarų kryptimi keliu link kaimo turizmo sodybos ir pavažiavus 1,3 km laikantis kairės – yra 100 m į kairę pietuose, prieš kelio posūkį į dešinę ir…
Peržiūrėti daugiau
Levaniškių akmuo Levaniškių akmuo, arba Geležinė boba – mitologinis akmuo, esantis Molėtų rajone, Čiulėnų seniūnijoje, Levaniškių kaime, 0,6 km į rytus nuo kelio 2805 Stacijava–Skudutiškis–Kaniūkai . Stambus riedulys slūgso miškelyje, prie vadinamojo Kačergoraisčio vakarinio pakraščio. Prie objekto išlikęs informacinio ženklo betoninis stovas. Levaniškių akmuo iš dalies suskaldytas, smarkiai apkerpėjęs, apsamanojęs, supamas vešlių brūzgynų, sunkiai pasiekiamas (nėra tako). Levaniškių akmuo yra…
Peržiūrėti daugiau
Bugailiškių piliakalnis Bugailiškių piliakalnis – tai paslaptingas ir legendomis apipintas archeologinis objektas, esantis Kupiškio rajono Šimonių seniūnijoje, Bugailiškių kaime. Įsikūręs ramioje gamtos apsuptyje, piliakalnis slepia savo istorijos paslaptis ir kviečia lankytojus pasinerti į praeitį. Kadaise tai buvo gyvybės ir kultūros židinys – čia vykdavo kaimo šventės, gegužinės, o dabar tai…
Peržiūrėti daugiau
Bečių akmuo Bečių akmuo vadinamas „Vaiko pėda“, apylinkėse žinomas „Pėdutės“ vardu, yra mitologinis dubenuotasis akmuo stūksantis numanomame alke, 250 m į pietus nuo Bečių senkapio (Ukmergės raj. Veprių sen.). Akmuo yra pamiškėje, 400 m atstumu muo Bečių kaimo link Veprių miestelio. Akmuo yra apie 2 metrų ilgio ir skersai perkirstas į dvi dalis. Šiauriniame jo šone aiškiai matyti gili…
Peržiūrėti daugiau
Dubių piliakalnis Dubių piliakalnis, Batarėja, Užupiai – piliakalnis Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurės rytus nuo Dubių, Upninkų seniūnija. Pasiekiamas iš plento 1502 Bukonys–Upninkai–Keižonys prieš Upninkų tiltą per Šventąją dešiniajame krante (pastatyta lankytino objekto rodyklė) pasukus į kairę žvyrkeliu šiaurės rytų kryptimi palei upę iki paskutinės sodybos kairėje, pavažiavus už jos dar 100 m į priekį. Piliakalnis įrengtas Šventosios dešiniojo kranto aukštutinės terasos kyšulyje….
Peržiūrėti daugiau
Piliakalnių piliakalnis Piliakalnių piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir gyvenvietė Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurės rytus nuo Piliakalnių, Šilų seniūnija. Pasiekiamas keliu Panoteriai–Siesikai per Kazokiškį už Piliakalnių, priešais Lokio kanalą pasukus per laukus į rytus 150 m. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Išliko tik 12×6 m dydžio centrinė aikštelės dalis ir pylimų šiaurinė pusė, kita sunaikinta XIX a. pabaigoje – XX a. kasant karjerą. Aikštelė buvusi apjuosta 6 m…
Peržiūrėti daugiauLedynmetis paliko žinomuosius Dzūkijos smėlynus ir kalvynų ežerus, kurių virtinė nusidriekia nuo Lazdijų ir Veisiejų (pro didžiuosius Dusios ir Metelių ežerus, pro Daugų ežeryną) iki Trakų. Piečiau žymiausios dzūkų upės Merkio smėlingoje lygumoje stūkso didžiosios Dzūkijos girios, kurios tęsiasi nuo Kapčiamiesčio pro Druskininkus ir Marcinkonis, Varėną ir Rūdninkus iki Vilniaus, o už jo stūkso Nemenčinės ir Pabradės miškai. Grybingieji pušynai, vaizdingieji kerpšiliai tarp Ūlos ir Katros upių apsupa garsųjį Čepkelių raistą – žmonių nepakeistos gamtos karaliją. Paupių smėlynuose kūrėsi seniausieji Lietuvos gyventojai, vėliau aukštumėlėse buvo įrengti piliakalniai, nuo Liškiavos ir Merkinės iki Punios ant aukštų Nemuno krantų rikiavosi pilių virtinė. Į regiono teritoriją patenka Trakai ir Vilnius, kurie žymėjo Lietuvos valstybės ištakas, juose pastatytos pirmosios svarbiausios Lietuvos mūrinės pilys. Medininkų aukštumose iškyla aukščiausios Lietuvos viršūnės – Aukštojo ir Juozapinės kalnai.
DZŪKIJOJE
Alkų ąžuolas Alkų ąžuolas – išskirtinio amžiaus ąžuolas, augantis Elektrėnų savivaldybėje, Kazokiškių seniūnijoje, Alkų girioje, šalia Paalkių piliakalnio. Paskelbtas valstybės saugomu botaniniu gamtos paveldo objektu. Ąžuolas auga nuošalioje vietoje, pasiekiamas iš kelio 4717 Vievis–Kazokiškės–Paparčiai–Žasliai ties Diržonimis pasukus pagal ženklą link piliakalnio, pavažiavus apie 1,2 km gruntiniu keliu pamiške iki staigaus posūkio į dešinę. Toliau eiti per dirbamą lauką šiaurės rytų kryptimi…
Peržiūrėti daugiau
Paalkių piliakalnis Paalkių piliakalnis – piliakalnis Elektrėnų savivaldybės teritorijoje, į pietus nuo Paalkių ir į rytus nuo Diržonių, Kazokiškių seniūnija. Pasiekiamas keliu Kazokiškės – Mitkiškės prieš Diržonis pasukus į dešinę rytuosna, į Zabariją einančiu keliu, pavažiavus 1 km iki miško dešinėje ir nuo kelio posūkio į dešinę paėjus 500 m…
Peržiūrėti daugiau
Papalazdijų piliakalnis Papalazdijų piliakalnis su gyvenviete, Katkuškės, Lazdijai, Palazdijai – piliakalnis ir gyvenvietė Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje, Papalazdijų kaime, Lazdijų seniūnija. Pasiekiamas plentu Lazdijai – Miškiniai pavažiavus 1,1 km, pasukus į dešinę vakarų kryptimi link Baltajo ežero vedančiu lauko keliuku 150 m, ties jo įvažiavimu į mišką paėjus vos pastebimu miško keliuku 150 m. į dešinę šiaurės vakarų kryptimi. Papalazdijų piliakalnis įrengtas Baltajo…
Peržiūrėti daugiau
Barčių piliakalnis Barčių piliakalnis, arba Čepelūnų, Ulbinų piliakalnis – piliakalnis Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje, į pietus nuo Barčių, į vakarus nuo Ulbinų kaimo, Vydenių seniūnija, Uosupio dešiniajame krante, buv. Čepelūnų dvaro lauke. Pasiekiamas nuo plento Varėna – Dubičiai, neprivažiavus Uosupio užtvankos, pasukus pirmu žvyruotu keliu į dešinę pietvakarių kryptimi ir pavažiavus 1,5 km, už miškelio pasukus į kairę pietuosna ir pavažiavus 200 m lauko…
Peržiūrėti daugiau
Ežerėlių piliakalnis Ežerėlių piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir gyvenvietė Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje, Ežerėlių kaime, Šventežerio seniūnija. Pasiekiamas keliu Šventežeris – Gegutė Ežerėlių pradžioje pasukus į dešinę vakarų kryptimi, pavažiavus 700 m lauko keliuku, ties antra sodyba dešinėje paėjus į kairę pietuosna per laukus 250 m. Piliakalnis įrengtas atskiroje didelėje kalvoje. Aikštelė keturkampė, pailga pietvakarių – šiaurės rytų…
Peržiūrėti daugiau
Didžiųjų Gulbinų piliakalnis Didžiųjų Gulbinų piliakalnis – piliakalnis, stūksantis Vilniaus šiaurinėje dalyje, į rytus nuo kelio A14 Vilnius–Utena , Didžiuosiuose Gulbinuose, Gulbino ežero saloje. Piliakalnis yra archeologijos ir kraštovaizdžio paminklas, 2009 m. įrašytas Į LR Kultūros paveldo registrą (unik. kodas 33045). Užima 2234 m² teritoriją, datuojamas I tūkstantmečio pr. m. e. pab. – I mūsų eros tūkstantmečiu. Piliakalnis yra vienintelėje Gulbino ežero saloje, vandens telkinio…
Peržiūrėti daugiau
Galvė Galvė – ežeras pietryčių Lietuvoje, Trakų rajone, Trakų miesto šiaurinėje dalyje, Trakų istoriniame nacionaliniame parke. Pietuose išsikišančiame pusiasalyje yra XIV a. Pusiasalio pilies liekanos. Ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius 3,28 km, didžiausias plotis siekia 1,96 km. Altitudė 148,5 m. Ežero gylis rytinėje ežero dalyje siekia net 46,7 m. Galvės dubuo rininės kilmės. Kranto linija labai vingiuota, jos ilgis 13,5 km,…
Peržiūrėti daugiau
Stalo kalnas Stalo kalnas – kalnas, stūksantis Vilniaus centre, Kalnų parko teritorijoje, Vilniaus pilių kultūrinio rezervato archeologijos paminklas. Pavadinimą kalnas gavęs dėl savo formos – viršūnėje jis lygus kaip stalas. Priešais – Trijų Kryžių paminklas ant Plikojo kalno. Stalo kalną galima aplankyti iš T. Kosciuškos gatvės pusės; iš čia užkopus į kalną, patenkama į estradą. Vasarą joje vyksta įvairūs koncertai, šventės. Galima tiesiai…
Peržiūrėti daugiauVaizdingiausia Suvalkijos vieta – jos pietvakariniame pakraštyje iškylanti Vištyčio-Gražiškių aukštuma, iš kurios išteka Širvinta ir kitos krašto upės. Didįjį Vištyčio ežerą supa aukštos kalvos. Plačios lygumos driekiasi pro Vilkaviškį ir Marijampolę Šakių ir Nemuno link. Lygumose tyvuliuoja Žuvinto ežeras, supamas šlapiųjų Palių. Iš Suvalkų apylinkių atitekanti Šešupė toliau ramiai vingiuoja per derlingas lygumas iki Kudirkos Naumiesčio, čia ji atskiria Karaliaučiaus kraštą. Po kovų su kryžiuočiais ištuštėjusi dykra užaugo giriomis, kurias dar primena didieji Kazlų Rūdos ir Lekėčių miškai. Suvalkiją ir rytuose juosia Nemunas, ties Balbieriškiu ir Prienais susipindamas didžiosiomis kilpomis, įspūdingai atsiveriančiomis nuo aukštųjų slėnio šlaitų. Šiaurės vakaruose įspūdingą kanjoną išgraužė sraunioji Jiesia. Senieji jotvingių piliakalniai, primenantys senųjų kovų laikus, daugiausia išliko paupiuose ir aukštumose.
SŪDUVOJE
Ežerėlio durpynas Ežerėlio durpynas (seniau Strukbalis) – durpynas Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, 13 km į pietvakarius nuo Kauno, prie Ežerėlio miestelio. Ežerėlio durpyno plotas 1650 ha. Durpyno vidurinę dalį užima aukštapelkė (74% viso ploto), šiaurinę, vakarinę ir rytinę dalis – žemapelkė (26%). Ežerėlio durpynas susidaręs ledo luistavietėje, senojoje deltinėje smėlingojoje lygumoje. Durpių klodo didžiausias storis 6,5 m, vidutinis – 3 m. Po durpėmis esančio sapropelio sluoksnio didžiausias storis…
Peržiūrėti daugiau
Pakalniškių piliakalnis Pakalniškių piliakalnis yra Kauno rajone, kairiajame Nemuno krante, į rytus nuo dabartinės Zuikinės, Girionyse. Pasiekiamas iš Didžiosios g. Vaišvydavoje (apie 300 m). 2022 m. šalia išaiškintas Girionių piliakalnis. Jis buvo supiltas netoli buvusio Pakalniškių kaimo, kuris atsidūrė Kauno marių dugne pastačius Kauno hidroelektrinę. Šiuo metu Pakalniškių piliakalnis yra Kauno marių pakrantėje, atlikti piliakalnio sutvirtinimo ir tvarkymo darbai. Pakalniškių piliakalnis įrengtas Nemuno kairiojo…
Peržiūrėti daugiau
Sudargo piliakalniai Sudargo (Grinaičių) piliakalniai – piliakalnių kompleksas Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Sudargo ir Grinaičių kaimo. Įeina į Nemuno kairiojo kranto Sudargo piliakalnių kompleksą kartu su Burgaičių piliakalniais. Grandį sudaro: Sudargo, Grinaičių piliakalnis, vadinamas Balnakalniu, su gyvenviete, 0,6 km į vakarus nuo Nemuno ir Skalbynupio santakos, 0,6 km į šiaurės rytus nuo kelių Kiduliai-Ramoniškiai-Slavikai kryžkelės, 50 m į pietus nuo Nemuno kairiojo kranto, Grinaičių kaime. Grinaičių piliakalnis…
Peržiūrėti daugiau
Maštaičių piliakalnis Maštaičių piliakalnis, Maštaičių-Narkūnų piliakalnis – piliakalnis ir gyvenvietė Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Maštaičių kaimo (Kidulių seniūnija), 4 km į vakarus nuo Gelgaudiškio. Pasiekiamas keliu Kiduliai – Gelgaudiškis, už nedidelės medžiais apaugusios griovos kairėje pavažiavus lauko keliu 250 m į kairę šiaurės kryptimi. Piliakalnis – Nemuno kairiojo kranto aukštumos krašte, tarp 2 bevardžių upelių esančio archeologijos paminklų komplekso, sudaryto iš piliakalnio, trijų,…
Peržiūrėti daugiau
Kieliško piliakalnis Kieliško piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir gyvenvietė Prienų rajono savivaldybės teritorijoje, į pietus nuo Balbieriškio, Balbieriškio seniūnija. Pasiekiamas keliu Balbieriškis – Ūdrija Rudžiakampiuose pervažiavus Peršėkę, pasukus į kairę rytų kryptimi, pavažiavus lauko keliuku laikantis kairės į šiaurę – iš viso 900 m, yra keliuko kairėje vakaruose, pravažiavus kairėje piliakalnio pietinėje papėdėje esančią sodybą. Piliakalnis įrengtas kalvoje, Peršėkės dešiniajame krante. Aikštelė…
Peržiūrėti daugiau
Kampinių piliakalnis Kampinių piliakalnis su gyvenviete, Apšutkalnis – piliakalnis ir gyvenvietė Kalvarijos savivaldybės teritorijoje, Kampinių kaime, Kalvarijos seniūnija. Pasiekiamas Via Baltica trasa E67 A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai. Kampiniuose lauko keliuku pasukus į dešinę vakarų kryptimi, už 400 m. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga vakarų – rytų kryptimi, 50×20 m dydžio, į pietus lenktu…
Peržiūrėti daugiau
Kudirkos Naumiesčio piliakalnis Kudirkos Naumiesčio piliakalnis, dar vadinamas Napoleono kalnu – piliakalnis Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje, 1,5 km į pietvakarius Kudirkos Naumiesčio, Širvintos dešiniajame krante, prie santakos su buvusiu Juodupės upeliu. Piliakalnis įrengtas Širvintos slėnyje esančiame 4-6 m aukščio kyšulyje, kurį iš trijų pusių anksčiau juosė minėtas upelis bei prie jo esančios…
Peržiūrėti daugiau
Jiesios piliakalnis Jiesios (Pajiesio) piliakalnis, dar vadinamas Napoleono kalnu – piliakalnis Kaune, prie Piliakalnio gatvės, kairiajame Nemuno krante, tarp Panemunės ir geležinkelio tiltų. Aukštis 63,6 m. Šlaitai statūs, apaugę lapuočiais. Į pietryčius nuo piliakalnio į Nemuną įteka Jiesia. Jiesios piliakalnis datuojamas I tūkst. Tai natūrali kalva, pritaikyta gynybai. Pietinėje ir šiaurinėje papėdėse buvo senovės gyvenvietė, joje rasta grublėtosios ir žiestos keramikos, XIV–XVII a. kultūrinis sluoksnis. Nuo XIX a. dar…
Peržiūrėti daugiauGražiausia regiono vieta – Kuršių nerija su smėlio kopomis ir pušynais, pajūrio paplūdimiais ir senaisiais pamario kaimais. Nemuno delta garsi kasmetiniais potvyniais, pamario nendrynais, Kuršių mariomis, vaizdingąja Rusne. Nuo Ventės rago Klaipėdos link driekiasi sausesnis kalvagūbris su pušynais ir Drevernos užutėkiu. Nuo Klaipėdos iki Nemirsetos tęsiasi Baltijos pajūris, kur yra vaizdingi Olando kepurės skardžiai ir Karklės žvejų kaimo liekanos. Rytiniame regiono pakraštyje plyti didžiosios Smalininkų ir Viešvilės girios su senovinio gyvenimo, tradicinės laivininkystės pėdsakais (Smalininkų žiemos uostu, vandens lygio matuoklėmis, bunomis sureguliuotais upių krantais). Ties Jūros upės žiotimis Nemuno slėnį kerta Vilkyškių kalvagūbris su legendiniu Rambyno šventkalniu. Žemiau Rambyno prasideda užliejamosios Nemuno pievos, Šilutės apylinkėse plyti didžiosios Aukštumalos ir Rupkalvių pelkės – durpynų ir buvusių pelkininkų gyvenviečių plotai.
MAŽOJOJE LIETUVOJE
Mataičių, Pocių kapinynas Mataičių, Pocių kapinynas, vad. Švedų kapais, Karo kapais, Šiline, kapinynas Šilutės raj., Inkaklių apylinkėje. Kaimo PV dalyje, apie 300 m i P nuo Uoksų-Mataičių piliakalnio, Ašvos deš. krante, Šiline vad. lauke yra senkapis. Jau XIX a. pab. jis buvo ariamas, kasami bulviarūsiai, kasinėjo senienų ieškotojai. 1909 V….
Peržiūrėti daugiau
Akmeniškių piliakalnis Akmeniškių piliakalnis su gyvenviete arba Pilalė, Švedų pilalė, Margpilis, Didelė pilaitė, Švedkalnis, Pilis – piliakalnis Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje, Katyčių seniūnija, prie Akmeniškių kaimo. Pasiekiamas iš kelio Degučiai-Sartininkai (pro Žalpius), prieš pat Šyšą pasukus į dešinę pietų kryptimi, pavažiavus nežymiu miško keliuku 400 m, miške, pakilus iš slėnio, dešinėje. Aikštelė keturkampė, pailga šiaurės-pietų kryptimi, 35×26 m dydžio. Jos pietiniame gale…
Peržiūrėti daugiau
Greižėnų piliakalnis Greižėnų piliakalnis ir gyvenvietė, Oplankio, Kalėnų piliakalnis – piliakalnis ir gyvenvietė Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje, 1 km į šiaurę nuo Oplankio kaimo, Lauksargių seniūnijoje. Pasiekiamas iš kelio Greižėnai–Vilkyškiai, ties laukų pietrytiniu kraštu, Jūros slėnio pakraščiu pasukus į kairę šiaurės rytų kryptimi ir paėjus 450 m – yra dešinėje, ties didesniu lauko posūkiu į rytus. Piliakalnis įrengtas aukštame dešiniajame Jūros upės krante. Aikštelė…
Peržiūrėti daugiau
Juodžių piliakalnis Juodžių piliakalnis su gyvenviete, Šeputaičiai, Pilaitė (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A513KP, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1111) – piliakalnis Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Juodžių kaimo (Žemaičių Naumiesčio seniūnija). Pasiekiamas iš kelio Žemaičių Naumiestis – Degučiai pasukus į Juodžius, juose pavažiavus į dešinę pietryčių ir pietvakarių kryptimis 1 km – yra 100 m į kairę pietryčiuose, už jaunomis…
Peržiūrėti daugiau
Juknaičių Alkos kalnas. Šis kalnas yra didžiausias visame Šilutės apskrityje. Jis guli tarp Juknaičių ir Maželių kaimų. Tą kalną vienį vadina „Didkalniu“. Sakoma, kad čia senų senovėje gyvenęs vienas Lietuvos didžiūnas, nuo ko šis kalnas ir tokį vardą gavęs. Anot kitų, čia buvusi pilis ir dievams garbinti vieta. Pilies gyventojams…
Peržiūrėti daugiau
Ventės ragas Ventės ragas – pusiasalis prie Kuršių marių, visai netoli Nemuno upės žiočių, į pietus nuo Ventės gyvenvietės. Labiausiai žinomas dėl jame įkurtos praskrendančių paukščių žiedavimo stoties. Jo ilgis siekia 5,5 km, plotis – 2,2 km. Priešingame marių krante yra Preila. Ventės rago istorija 1360 m. kryžiuočiai čia pastatė Vindenburgo pilį ir bažnyčią, kurias vėliau sugriovė marių bangos. Pilies akmenys buvo panaudoti mūrinės bažnyčios statybai….
Peržiūrėti daugiau
Kalotės ežeras – ežeras vakarų Lietuvoje, Klaipėdos rajone, apie 10 km į šiaurę nuo Klaipėdos, 1,5 km į šiaurės rytus nuo Girulių, į vakarus nuo Kalotės gyvenvietės. Įeina į Pajūrio regioninio parko teritoriją. Ilgis iš šiaurės rytų į pietvakarius 1,01 km, didžiausias plotis 0,76 km. Paviršiaus altitudė 21,6 m. Ežeras ledyninės kilmės. Baseino…
Peržiūrėti daugiau
Dovilų piliakalnis, Gedminų piliakalnis, Pelutės Kalnas, Muškalnis – piliakalnis Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, prie Dovilų gyvenvietės, Dovilų seniūnija. Pasiekiamas nuo Dovilų fermų pavažiavus į pietvakarius keliu 400 m, pasukus į kairę pietų kryptimi, už 300 m – į dešinę pietvakarių kryptimi keliuku į mišką ir 750 m, yra kelio gale….
Peržiūrėti daugiauŽemaitijos šiaurėje (Pakuršėje) per žemėjančias derlingas lygumas tarp Gruzdžių ir Skuodo Latvijos link vingiuoja Venta. Žemumoje ties Viekšniais plyti didžioji Kamanų pelkė. Mosėdžio apylinkės garsėja rieduliais, išbarstytais ledynmečio laikotarpiu, iš kurių svarbiausias – Lietuvoje didžiausias Barstyčių akmuo. Vakaruose Pakuršė nuo garsiojo Platelių ežero žemėja pajūrio link, pasiekia Kretingą ir Baltijos pakrantę tarp Palangos ir Šventosios su Birutės kalnu ir smėlio kopomis. Pietuose nuo Tauragės iki Švėkšnos ir Gargždų besidriekianti Paprūsė nuo Žemaitijos kalvyno palei gausias upes (nuo Mituvos iki Jūros, Minijos, Akmenos) leidžiasi Nemuno ir Kuršių marių link
ŽEMAITIJOJE
Veliuona Veliuona – tai vienas iškiliausių Lietuvos miestelių, įsikūręs Jurbarko rajono rytinėje dalyje, ant vaizdingojo Nemuno kranto. Tai vieta, kur istorija ir gamta susilieja į harmoningą visumą, o legendos ir realūs istoriniai įvykiai sukuria unikalią atmosferą. Jei ieškote vietos, kur galima pajusti tikrąjį Lietuvos praeities alsavimą ir mėgautis įspūdingu kraštovaizdžiu…
Peržiūrėti daugiau
Sedos piliakalnis, Pilalė, Kalpės kalnas, Karpos kalnas – piliakalnis Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Sedos, Sedos seniūnija. Pasiekiamas keliu Seda – Pašilė, dar neišvažiavus už Sedos pasukus į dešinę šiaurės rytų kryptimi, į kalvą vedančiu keliuku pavažiavus 100 m – yra kairėje pakilus į kalvą. Piliakalnis yra buvęs bliūdo formos. Įlipęs į jo centrą, per pylimus nieko aplink nematydavai. XIX a….
Peržiūrėti daugiau
Skomantų piliakalnis Skomantų piliakalnis su gyvenviete, Ragokalnis, Papilys, Raguvos kalnas, Raguva – piliakalnis Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, prie Skomantų kaimo vakaruose, Veiviržėnų seniūnija. Pasiekiamas nuo kelio Gargždai – Švėkšna ties jo nežymiu posūkiu miške į kairę važiuojant tiesiai – į dešinę pietvakarių kryptimi buvusiu ankstesniu keliu 450 m iki mašinų stovėjimo aikštelės, nuo jos eiti į kairę keliuku 100 m šiaurės…
Peržiūrėti daugiau
Šiūparių piliakalnis Šiūparių piliakalnis – piliakalnis Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Padubrinų kaimo, Švėkšnos seniūnija. Pasiekiamas iš kelio Švėkšna – Daukšaičiai, pasukus pro Alseikas link Šiūparių, už Padubrinio, ties kelio į Lekius atsišakojimu, pasukus į dešinę šiaurės rytų kryptimi, laukais pavažiavus 900 m, yra priekyje. Šiūparių piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Šalpės kairiojo kranto vingyje. Šlaitai statūs, 14 m aukščio. Aikštelė keturkampė, pailga pietvakarių – šiaurės rytų…
Peržiūrėti daugiau
Paulaičių piliakalnis Paulaičių piliakalnis, Pilalė – piliakalnis Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Paulaičių kaimo, Švėkšnos seniūnija. Pasiekiamas iš plento Gardamas – Švėkšna pavažiavus į kairę šiaurės vakarų kryptimi link Paulaičių, už 1,6 km – keliu į pietus – pietvakarius, už 300 m už griovio pasukus į dešinę šiaurės kryptimi lauko pakraščiu – yra už 500 m, lauko šiauriniame krašte. Paulaičių piliakalnis…
Peržiūrėti daugiau
Normančių piliakalnis Normančių piliakalnis su gyvenviete, Bauskės pilis – piliakalnis Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Pakapės, Šiaulių kaimiškoji seniūnija. Pasiekiamas iš plento 2105 Tytuvėnai–Pakapė–Šiauliai , pasukus į dešinę šiaurės vakarų kryptimi, į Normančius, juose – į kairę pietvakarių kryptimi link Pakapės, pavažiavus 500 m – 0,2 km į šiaurės vakarus nuo kelio pietryčių kryptimi. 0,7 km į šiaurės rytus nuo Pakapės kaimo kapinių. Normančių piliakalnis…
Peržiūrėti daugiau
Šventoji Ąžuolija Šventoji Ąžuolija arba Šventosios Ąžuolijos laukas – išlikusi miško dalis Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, Seredžiaus seniūnijoje, Armenos upės kairiajame krante, vietoje, kur upė daro kilpą. Kitoje pusėje didžiulis skardis dar vadinamas Baisiuoju slankiu, kuris yra puikus orientyras surandant šią vietą. Šventosios Ąžuolijos lauke mūsų dienomis neauga nė vienas…
Peržiūrėti daugiau
Seredžiaus II piliakalnis Seredžiaus II piliakalnis (Palocėliai, Seredžiaus piliavietė) – piliakalnis Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, Seredžiaus pietinėje dalyje, Seredžiaus seniūnija. Pasiekiamas nuo plento 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda centrinės Seredžiaus sankryžos miestelio žemutinėje dalyje pasukus keliu į dešinę pietų kryptimi ir toliau į kairę rytų kryptimi palei Nemuną – iš viso 600 m, yra kairėje, šiaurėje. Piliakalnis yra Nemuno ir Dubysos santakoje, jų dešiniuosiuose krantuose, 700 m į…
Peržiūrėti daugiau