Keliaukime legendomis ir padavimais apipintais Lietuvos keliais.

Ši svetainė, tai gidas turistams, kuriame pateikiami mūsų padavimuose, legendose ir tautosakoje minimi objektai. Taip pat objektai, kuriuose kadaise buvo ir kuriuose vis dar aptinkami prigimtinės kultūros pėdsakai. Svetainę sudaro atskiri žemėlapiai, suskirstyti pagal Lietuvos etnografinius regionus. Iki visų žemėlapiuose sužymėtų objektų siūlome keliauti pėsčiomis, dviračiais arba automobiliais.

Jūsų rūpestis išsirinkti kur norite keliauti ir pasitelkus į pagalbą šios svetainės funkcijas, kurios jus nuves iki pasirinktos vietos, mėgautis kelionės akimirkomis ir jų metu patirtais nuotykiais bei įspūdžiais. Lietuva be galo gražus kraštas, jos grožio, sėdint ant „sofos” – nepamatysi. Plačiau apie projektą…

Aukštaitija

Aukštaičių žemės (dabartinė šiaurrytinė-rytinė Lietuvos dalis) – pirminis Lietuvos valstybės branduolys. Apie XI a. šiose žemėse susikūrė Lietuvos kunigaikštystė, XII a. tapo galingiausia baltų kunigaikštyste. Aukštaitija dažniausiai skirstoma į dvi dalis: Rytų ir Vakarų. Šiandieninė Aukštaitija pasižymi tarmių, gyvensenos ir etnokultūrinio paveldo margumu, kadangi yra paveldėjusi trijų didelių etninių darinių – Sėlos, Nalšios ir Žiemgalos palikimą.

Keliauk Aukštaitijoje

Žemėlapyje pažymėti objektai, suskirstyti į kategorijas. Atsidarę objekto aprašymą, apačioje rasite nuorodą, kurią paspaus gausite maršrutą iki objekto „Google maps” sistemoje, teliks pasirinkti, kokiu būdų norite keliauti – automobiliu, dviračiu ar pėsčiomis.

Paieška žemėlapyje

Vaizdingiausiomis vietovėmis garsėja regiono rytai – čia nuo Zarasų pro Ignaliną ir Molėtus iki Dubingių nusidriekęs didysis ežerynas su gausybe vaizdingų ežerų. Ledynmečio palikimas – Aukštaičių aukštuma su įspūdingomis kalvomis, protėvių įrengtais piliakalniais ir šventkalniais, legendine Labanoro giria ir kitais miškais. Vakarų aukštaičių plynaukštę kerta vaizdingoji Šventosios upė, tekanti pro Anykščių šilelį, Puntuko riedulį ir Andrioniškio miškus. Nuo Kauno iki Panevėžio tęsiasi Nevėžio lygumos platybės, šiaurėje pereinančios į Mūšos–Nemunėlio lygumą, dar toliau – į Žemgalės lygumą, kurias dėl derlingiausių žemių galima pavadinti Lietuvos aruodu. Šiauriniame regiono pakraštyje – palatvėje – atsidengia dolomito klodai, gipso telkinius tirpdęs vanduo kuria vis naujas karstines įgriuvas Pasvalio–Biržų krašte. Vakarų Aukštaitijos (esančios Vidurio Lietuvoje) kraštovaizdį paįvairina Žaliosios ir Biržų girios, kiti miškai ir giraitės.

AUKŠTAITOJOJE

Dzūkija

Teritorijos ribos tarsi nelabai aiškios, tačiau dažniausiai Dzūkijai priskiriamos Alytaus apskrities, miesto ir rajono, Druskininkų, Lazdijų, Varėnos, Vilniaus apskrities, miesto ir rajono, Šalčininkų, Švenčionių ir Trakų apskričių savivaldybės. Tačiau Dzūkija turi ir kitą savo krašto vardą – Dainava, kuris yra siejamas su vėlyvajame geležies amžiuje dešiniajame Nemuno krante ir Merkio baseine gyvenusia jotvingiams priklausiusia dainavių gentimi. 

Keliauk Dzūkijoje

Žemėlapyje pažymėti objektai, suskirstyti į kategorijas. Atsidarę objekto aprašymą, apačioje rasite nuorodą, kurią paspaus gausite maršrutą iki objekto „Google maps” sistemoje, teliks pasirinkti, kokiu būdų norite keliauti – automobiliu, dviračiu ar pėsčiomis.

Paieška žemėlapyje

Ledynmetis paliko žinomuosius Dzūkijos smėlynus ir kalvynų ežerus, kurių virtinė nusidriekia nuo Lazdijų ir Veisiejų (pro didžiuosius Dusios ir Metelių ežerus, pro Daugų ežeryną) iki Trakų. Piečiau žymiausios dzūkų upės Merkio smėlingoje lygumoje stūkso didžiosios Dzūkijos girios, kurios tęsiasi nuo Kapčiamiesčio pro Druskininkus ir Marcinkonis, Varėną ir Rūdninkus iki Vilniaus, o už jo stūkso Nemenčinės ir Pabradės miškai. Grybingieji pušynai, vaizdingieji kerpšiliai tarp Ūlos ir Katros upių apsupa garsųjį Čepkelių raistą – žmonių nepakeistos gamtos karaliją. Paupių smėlynuose kūrėsi seniausieji Lietuvos gyventojai, vėliau aukštumėlėse buvo įrengti piliakalniai, nuo Liškiavos ir Merkinės iki Punios ant aukštų Nemuno krantų rikiavosi pilių virtinė. Į regiono teritoriją patenka Trakai ir Vilnius, kurie žymėjo Lietuvos valstybės ištakas, juose pastatytos pirmosios svarbiausios Lietuvos mūrinės pilys. Medininkų aukštumose iškyla aukščiausios Lietuvos viršūnės – Aukštojo ir Juozapinės kalnai.

DZŪKIJOJE

Sūduva

Dabartinis Sūduvos regionas iki XIII a. buvo apgyvendintas sūduvių (jotvingių) genties ir buvo Sūduvos arba Dainavos žemės dalis. Iki viduramžių pabaigos Suvalkijoje (Sūduvoje) gyventa trijų baltiškų etnosų: panemuniais – žemaičių ir lietuvių, o vakarinėje krašto dalyje (Vilkaviškio r. ir gretimoje Šakių r. dalyje) – nadruvių kilties prūsų. Čia karaliauja Nemunas, nuostabūs miškai, istoriniai dvarai bei parkai.

Keliauk Sūduvoje

Žemėlapyje pažymėti objektai, suskirstyti į kategorijas. Atsidarę objekto aprašymą, apačioje rasite nuorodą, kurią paspaus gausite maršrutą iki objekto „Google maps” sistemoje, teliks pasirinkti, kokiu būdų norite keliauti – automobiliu, dviračiu ar pėsčiomis.

Paieška žemėlapyje

Vaizdingiausia Suvalkijos vieta – jos pietvakariniame pakraštyje iškylanti Vištyčio-Gražiškių aukštuma, iš kurios išteka Širvinta ir kitos krašto upės. Didįjį Vištyčio ežerą supa aukštos kalvos. Plačios lygumos driekiasi pro Vilkaviškį ir Marijampolę Šakių ir Nemuno link. Lygumose tyvuliuoja Žuvinto ežeras, supamas šlapiųjų Palių. Iš Suvalkų apylinkių atitekanti Šešupė toliau ramiai vingiuoja per derlingas lygumas iki Kudirkos Naumiesčio, čia ji atskiria Karaliaučiaus kraštą. Po kovų su kryžiuočiais ištuštėjusi dykra užaugo giriomis, kurias dar primena didieji Kazlų Rūdos ir Lekėčių miškai. Suvalkiją ir rytuose juosia Nemunas, ties Balbieriškiu ir Prienais susipindamas didžiosiomis kilpomis, įspūdingai atsiveriančiomis nuo aukštųjų slėnio šlaitų. Šiaurės vakaruose įspūdingą kanjoną išgraužė sraunioji Jiesia. Senieji jotvingių piliakalniai, primenantys senųjų kovų laikus, daugiausia išliko paupiuose ir aukštumose.

SŪDUVOJE

Mažoji Lietuva

Vienas iš penkių Lietuvos etnografinių regionų, kuriam priklauso Klaipėdos miesto, Neringos ir Pagėgių savivaldybės, Šilutės rajono – Šilutės, Rusnės, Kintų,
Saugų, Juknaičių, Usėnų, Tauragės rajono – Lauksargių, Jurbarko rajono – Smalininkų ir Viešvilės, Klaipėdos rajono – Dovilų, Kretingalės, Priekulės, Sendvario, Dauparų-Kvietinių ir Agluonėnų seniūnijos.

Keliauk Mažojoje Lietuvoje

Žemėlapyje pažymėti objektai, suskirstyti į kategorijas. Atsidarę objekto aprašymą, apačioje rasite nuorodą, kurią paspaus gausite maršrutą iki objekto „Google maps” sistemoje, teliks pasirinkti, kokiu būdų norite keliauti – automobiliu, dviračiu ar pėsčiomis.

Paieška žemėlapyje

Gražiausia regiono vieta – Kuršių nerija su smėlio kopomis ir pušynais, pajūrio paplūdimiais ir senaisiais pamario kaimais. Nemuno delta garsi kasmetiniais potvyniais, pamario nendrynais, Kuršių mariomis, vaizdingąja Rusne. Nuo Ventės rago Klaipėdos link driekiasi sausesnis kalvagūbris su pušynais ir Drevernos užutėkiu. Nuo Klaipėdos iki Nemirsetos tęsiasi Baltijos pajūris, kur yra vaizdingi Olando kepurės skardžiai ir Karklės žvejų kaimo liekanos. Rytiniame regiono pakraštyje plyti didžiosios Smalininkų ir Viešvilės girios su senovinio gyvenimo, tradicinės laivininkystės pėdsakais (Smalininkų žiemos uostu, vandens lygio matuoklėmis, bunomis sureguliuotais upių krantais). Ties Jūros upės žiotimis Nemuno slėnį kerta Vilkyškių kalvagūbris su legendiniu Rambyno šventkalniu. Žemiau Rambyno prasideda užliejamosios Nemuno pievos, Šilutės apylinkėse plyti didžiosios Aukštumalos ir Rupkalvių pelkės – durpynų ir buvusių pelkininkų gyvenviečių plotai.

MAŽOJOJE LIETUVOJE

Žemaitija

Žemaitijos etnografinio regiono riba tik apytikriai sutampa su žemaičių tarmės riba. Kalbiniu požiūriu Žemaitija skirstoma į tris dalis: šiaurės, vakarų ir pietų, o gyventojai, priklausomai nuo to, kaip jie ištaria ,,uo“ ir ,,ie“, –  į dounininkus, donininkus ir dūnininkus. Legendomis apipintos Žemaitijos dalys – kalvotoji Žemaitija, senoji Žemaitija, Pakuršė, Paprūsė – ryškiai skiriasi savo gamta ir kraštovaizdžio įžymybėmis.

Keliauk Žemaitijoje

Žemėlapyje pažymėti objektai, suskirstyti į kategorijas. Atsidarę objekto aprašymą, apačioje rasite nuorodą, kurią paspaus gausite maršrutą iki objekto „Google maps” sistemoje, teliks pasirinkti, kokiu būdų norite keliauti – automobiliu, dviračiu ar pėsčiomis.

Paieška žemėlapyje

Žemaitijos šiaurėje (Pakuršėje) per žemėjančias derlingas lygumas tarp Gruzdžių ir Skuodo Latvijos link vingiuoja Venta. Žemumoje ties Viekšniais plyti didžioji Kamanų pelkė. Mosėdžio apylinkės garsėja rieduliais, išbarstytais ledynmečio laikotarpiu, iš kurių svarbiausias – Lietuvoje didžiausias Barstyčių akmuo. Vakaruose Pakuršė nuo garsiojo Platelių ežero žemėja pajūrio link, pasiekia Kretingą ir Baltijos pakrantę tarp Palangos ir Šventosios su Birutės kalnu ir smėlio kopomis. Pietuose nuo Tauragės iki Švėkšnos ir Gargždų besidriekianti Paprūsė nuo Žemaitijos kalvyno palei gausias upes (nuo Mituvos iki Jūros, Minijos, Akmenos) leidžiasi Nemuno ir Kuršių marių link

ŽEMAITIJOJE