Kudirkos Naumiesčio piliakalnis

Kudirkos Naumiesčio piliakalnis

Kudirkos Naumiesčio piliakalnis, dar vadinamas Napoleono kalnu – piliakalnis Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje, 1,5 km į pietvakarius Kudirkos Naumiesčio, Širvintos dešiniajame krante, prie santakos su buvusiu Juodupės upeliu.

Piliakalnis įrengtas Širvintos slėnyje esančiame 4-6 m aukščio kyšulyje, kurį iš trijų pusių anksčiau juosė minėtas upelis bei prie jo esančios daubos. Tiktai iš PR prie jo priėjo gretimi dirbami laukai, nuo kurių jis buvo atskirtas apie 4 m pločio viršuje grioviu.

Pasiekiamas nuo Kudirkos Naumiesčio Keturkaimio link pavažiavus 1 km, pasukus į dešinę (V), už 400 m, už kapinių vėl pasukus į dešinę (Š) , už 150 m (yra kairiau).

Anksčiau piliakalnio šlaitai buvo gana statūs, 6 m aukščio. Tiktai nuo dirba­mų laukų šlaitas buvo iki 4 m aukščio. Piliakalnio viršuje pailga, apie 100 m ilgio (PR-ŠV) ir 45-50 m pločio, ties viduriu kiek įdubusi aikštelė galuose turėjo po neaukštą pylimėlį. Atrodo, kad pastarieji buvo pilti iš vietoje esančios gana birios žemės. Dėl to pylimėlių sampilai jau buvo pastebimai apslinkę. Atrodo, kad savo metu šio piliakalnio aikštelė buvo ariama.

Dar 1896 m. piliakalnis trumpai paminėtas “Varpo” laikraštyje, kur trumpai apibūdinta jo forma, nurodyta topografinė padėtis, pateikti tuomet apie jį pasakoti padavimai. P0kario metais piliakalnį aplankė žinomas mūsų archeologas P. Tarasenka, kuris jį vėliau pažymėjo savo sudarytajame Užnemunės piliakalnių žemėlapyje, kuris pridėtas prie jo straipsnio apie Lietuvos Nemuno vidupio piliakalnius, išspausdinto 1959 m. Lenkijos Liaudies Demokratinėje Respublikoje, leidinyje „Rocznik Olsztyifski„. 1965 m. piliakalnį žvalgė Lietuvos Mokslų Akademijos Istorijos instituto archeologinė ekspedicija, atlikusi tuomet jo atitinkamus paviršinius tyrinėjimus. Remiantis iki tol sukauptais apie jį duomenimis, piliakalnis trumpai aprašytas 1975 m. išleistoje knygoje „Lietuvos TSR archeologijos atlasas” ( II-t). Šis piliakalnis taip pat pažymėtas ir prie 1982 m. P. Kulikausko išleistos kny-gos. „Užnemunės piliakalniai” pridėtame Užnemunės piliakalnių žemėlapyje. Jis buvo įrašytas į respublikinės reikšmės Lietuvvos archeologijos paminklų sąrašą (Nr. 991).                                                                  .

1971-1975 m. melioruojant laukus piliakalnis buvo smarkiai apardytas: nustumti jo aikštelės galuose buvę pylimai, nu­kasti šlaitai, kur buvo storiausias kultūrinis sluoksnis. Po to kasmet jis buvo ariamas ir sėjami ten įvairūs javai.

Iš Naumiesčio

Naumiestis stūkso ant Šešupės kranto, toj vietoj, kur Šešupė, prieina prie Prusų rubežiaus. Į pietus link nuo Naumiesčio parubežyje ant Širvintos kranto stūkso kalnelis, vadinamas pilekalniu. Jis išrodo kaip cukraus galva su atskelta viršūne. Kad tas kalnas yra supiltas, aiškiai matyti, nes šalia jo tartum išrausta, o aplinkui kalnų suvis nėra. Girdėti žmones kalbant, kad tas kalnas stovi nuo prancuzmečio, kada kiekviens prancuzų išbėręs į tą vietą aulą žemių. Iš to ir pasidaręs kalnelis, tiek daug mat jų buvę. Sako vėl, kad tas kalnas ėsąs užkeiktas, kad čia kitą syk dvaras praskendęs, minavoja teipogi apie kokią tai „paną“, kuri čion kenčia „čysčiaus mukas” ir kartais naktimis pasirodo paveiksle didelės varlės. Da-gi ėsą toki, ką matė tą paną. Senovėj čia tankiai. vaidinęsi ir klaidinę. Pro tą pilekalnį teka upelis arba geriaus sakant gilus griovys vadinamas Juodupe. Netoli nuo pilekalnio, apie 3 verstus nuo Naumiesčio, yra kalva, vadinama kučkalniu. Girdėjau kalbant, buk toji vietoji senovėje buvę 12 kartuvių, ant kurių kas metą kardavę 12 prasikaltėlių. Dabar ta vieta daigtais dirbama, o daigtais išrausta rūsiais, iš kurių veža smiltis.

Pats, miestelis nedidelis turi apie 900 – gyventojų, ypatingai žydų, bet senatvė yra nemaža. Štai ką rašo apie Naumiestį vienoj istorijoj: 1643 metuos Naumiestis, dar ne seniai įsteigtas, gavo nuo karalienės Cecilijos Renatos Magdeburgo. tiesas ir herbą (elnio galva su ragais, tarpe kurių melynume yra 3 žvaigždės); be to dar miesteliuį buvo dovanota 32 valakai žemės, daleista pasistatyt rotušę su laikrodžiu, malūną ant Sešupės kranto, įsteigti cekų draugystes. Apart paprastų turgų daleista laikyti 3 prekymečius per metus ant grabnyčių, ant pirmos nedėlios adventų ir per Petrines. 1644 m. pastatyta parapijai medinė bažnyčia, o 1783 m. į vietą medinės Karmelitai pastatė murinę. Žydams buvo užginta gyventi Naumiestyje. (Starošytna Polská Balińskiego į Lipińskiego.)

Sl. „Iš Naumiesčio” // Varpas 1986 m., nr. 5, p. 74.