Amalvo ežeras
Amalvo ežeras, Amalvas, Amalviškių ežeras
Adresas
Amalvas. Žemėlapyje pažymėtas Amalvo ežero apžvalgos aikštelė.
GPS
54.515943853902, 23.597672581673
Amalvas, arba Amalvlškių ežeras, yra 15 km į pietryčius nuo Marijampolės, Amalvos pelkėje. Jo plotas 193 ha, ilgis apie 2,3 km, kranto linijos ilgis 6 km, didžiausias plotis 1,2 km. Didžiausias gylis 2,9 m. Ežeras patvenktinis, pasiekęs senatvės stadiją. Iš ežero išteka Amalvė, o įteka į jį Šlavanta. Čia 1992 m. įsteigtas Amalvo botaninis zoologinis draustinis, Žuvinto ekosistemos dalis. Vasarą ežere susirenka iki 100 neperinčių gulbių.
Vandenvardis Ãmalvas siejamas su žodžiu amalvas („amalas“ – toks augalas, rūdys, sausiai).
Amalvo ežero vystymasis ir dabartinė būklė labai panaši į netoliese esančio Žuvinto. Prieš 10 tūkst. metu, tik atsitraukus ledynui, čia susidarė didžiulis seklus ežeras, kuris iškart pradėjo sparčiai pelkėti. Per keletą tūkstantmečių, pelkėms užkariaujant, iš ežero liko tik dabartinis palyginti nedidelis ir labai seklus – tik iki 3 metrų gylio – Amalvas.
Tačiau skirtingai nei Žuvintas, Amalvas ilgą laiką buvo nesaugomas, tad žmogaus veikla šį ežerą paveikė žymiai labiau. Įtekanti Šlavantos upė buvo paversta tiesiu kanalu, jos žiotys perkastos į kitą vietą nei buvo natūraliai susiformavę. Į ežerą pateko daugybė cheminių medžiagų iš aukštutiniame baseine esančių laukų, tad žuvų įvairovė labai sumenko. Paukščių ežere taip pat nepalyginamai mažiau nei Žuvinte.
Apie Amalvą yra toks padavimas. Amalviškių ežeras yra Marijampolės apskrityje. Kartą velniai per tą ežerą nutarė padaryti tiltą, nes rengė vestuves ir norėjo per tą tiltą važiuoti. Kelias naktis tampė, nešė akmenis iš visų laukų ir skandino į ežerą. Vienam velniui benešant akmenį, užgiedojo gaidys. Jis metė akmenį ant žemės ir pats puolė ant jo. Ir dabar dar yra tas akmuo, ir ant akmens velnio paveikslas.
Kiti du velniai, senis ir jauniklis, nešė nuo Trakų kalno po maišelį smėlio. (Trakų kalnas yra Marijampolės apskrityje, Jievaravo valsčiuje, Meškynų kaime.) Kai jiedu atėjo į vidurį palių, sugiedojo gaidys. Metė jie tuos maišus žemėn. Maišai plyšo ir smėlis išbiro. Ir dabar paliose yra du smėlio maišeliai (kalneliai): vienas didesnis, antras mažesnis. (Palios yra Marijampolės apskrityje prie Amalviškių ežero. Tai pelkės paliomis vadinamos.)