Kumelionių piliakalnis

Kumelionių piliakalnis su gyvenviete, Marijampolė – piliakalnis ir gyvenvietė  Marijampolės savivaldybės teritorijoje, 1,5 km į pietus nuo Kumelionių kaimo, Marijampolės kaimiškoji seniūnija, Šešupės kairiajame krante. Pasiekiamas iš Marijampolės-Kalvarijos plento (201), už geležinkelio pervažos pasukus į kairę (R) žvyrkeliu link Liucinavo, pavažiavus 600 m ir pasukus į kairę (Š) už sodybos, 660 m pavažiavus lauko keliuku (yra dešinėje).

Iš pietų ir rytų piliakalnį juosia Šešupė ir jos slėnio daubos, iš šiaurės – gilus Uosupėlio slėnis. Šlaitai statūs, 15–16 m aukščio. Piliakalnio aikštelė pailga, 38×6,5 m dydžio (didesnioji jos dalis nuslinko į Šešupę) su apardytu pylimu. Piliakalnio vakarinėje papėdėje yra senovinė gyvenvietė, kuri užima 150 x 200 plotą. Ji nuo piliakalnio buvo atskirta 45 m ilgio ir 3 m aukščio pylimu bei apie 2 m gylio ir 6 m pločio grioviu.

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1968 m. atliko Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai, tyrimų vadovas Vytautas Daugudis  aikštelėje ištyrė 48 m² plotą, aptiko 60­-80 cm storio kultūrinį sluoksnį su brūkšniuota, lygia, grublėta ir žiesta keramika, geležiniais strėlių antgaliais, sudegusiais apyrankių, antkaklių, karolių fragmentais, grūdais. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.

Padarius pylimo pjūvį (125 m²) nustatyti 3 jo rekonstrukcijos etapai. Pirmasis 0,6 m aukščio, 1,7 m pločio pylimas supiltas iš smėlingos žemės. Jo viršuje stovėjo medinė užtvara, kuri apie IV a. sudegė. Antras pylimas plūktas iš molio, sutvirtintas rąstais, akmenimis. Jo aukštis siekė 2,2 m, plotis -­ 10,5 m. Pylimo išorėje iškastas 6 m pločio, 1,3 m gylio griovys, paties pylimo išorinė pusė buvo 8-­9 kartus taisyta. Šio pylimo viršuje stovėjusi medinė užtvara vėl sudegė. Paskutinį kartą pylimas paaukštintas iki dabar matomo aukščio užplūkiant molio sluoksnį, išorę sutvirtinant akmenimis, užpilant buvusį griovį. Pylimo vidinėje pusėje stovėjo medinė siena, sukrauta iš 15-­30 cm storio rąstų, tarpai tarp kurių buvo užpildyti moliu. Pilis buvo sudeginta puolimo metu.

Piliakalnis naudotas nuo I tūkstantmečio pradžios iki X a.- XI a., gyvenvietėje gyventa III a. – XI a.