Prelomčiškės piliakalnis

Prelomčiškės piliakalnis

Prelomčiškės piliakalnis su gyvenviete, Eglynai – piliakalnis ir gyvenvietė Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje, Prelomčiškės kaime, Teizų seniūnija. Pasiekiamas važiuojant keliu Metelytė – Zebrėnai, Dusios ežero pietvakariniu krantu – yra kairėje, pervažiavus upelį ties sodyba dešinėje.

Piliakalnis įrengtas Dusios ežero vakariniame krante, ties bevardžio upelio žiotimis esančioje kalvoje.

Piliakalnis apardytas ariant, išorinis pylimas ir grioviai beveik sunaikinti. Dabar jis dirvonuoja, parengtas lankymui: iš šiaurinės pusės per upelį padarytas tiltelis, šalia jo pastatytos skulptūros, toliau į šiaurę ­- automobilių stovėjimo aikštelė, stendas.

Pietinėje, vakarinėje ir šiaurinėje papėdėse, 3 ha plote, yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta grublėtos keramikos.

Nuo Prelomčiškės piliakalnio atsiveria įspūdinga panorama į Dusios ežerą. Prie piliakalnio kasmet liepos mėnesį vyksta Oninių šventė.

Istorija

Prelomčiškės piliakalnis – XIII amžiuje čia gyvenusių jotvingių palikimas. Tai vienas didžiausių ir įspūdingiausių Metelių regioniniame parke esančių piliakalnių, stūksantis vakariniame Dusios ežero krante. Piliakalnio papėdėje buvo didelė jotvingių gyvenvietė, o ant piliakalnio stovėjusi gerai įtvirtinta medinė pilis.

Padavimai ir legendos

Pasak senųjų Padusio ir Prelomčiškės kaimų gyventojų, kadaise šiose apylinkėse stovėjo didelis dvaras, kuriame tarnavo graži mergina vardu Onelė. Apie jos grožį po visas apylinkes sklido gandai, kurie pasiekė ir patį velnią, gyvenantį Dusios ežero vietoje – Pekloje. Velnias pasivertė dailiu jaunikaičiu ir pasipiršo merginai, tačiau toji sutiko tekėti tik su sąlyga, kad jis per dvi dienas supils kalnelį, ant kurio jie atšoks vestuves. Praėjus nakčiai, didžioji dalis kalnelio jau buvo supilta, todėl merginai kilo įtarimas, kad su pačiu velniu bus susidėjusi. Paėmusi jauną gaidį po skvernu, mergina nulėkė prie ežero ir pasislėpusi tarp medžių laukė vakaro, kad pamatytų, kaip jos jaunikis darbą atlieka. Atėjus vakarui ji pamatė, kaip jis išnyra iš vandenų ir su pagalbininkais tęsia darbą. Paryčiui, dar nespėjus išaušti, nekantrusis gaidys sugiedojo, ir velnias su savo pagalbininkais skradžiai ežere prasmego. Tą vietą dabar žmonės Velnio duobe vadina, o taip ir neužbaigtas kalnelis tapo Prelomčiškės piliakalniu. Prie piliakalnio kasmet liepos mėnesį vyksta Oninių šventė.

Pralančiškės Piliakalnis

Suvalkų rėdyba, Kalvarijos pavietas, Simno val., kaimas Pralančiškė.

Į penkis verstus nuo Simno, netoli nuo palivarko „Paduse”, Pralančiškės kaimo ribose, ant lauko Vinco Jočio, prie pačios Dusios, stūkso gražiai supiltas kalnas. Nuo žiemių šalies piliakalnį apjuosia iš šaltinio į ežerą Dusią tekantis upelis; už upeliuko stovi nedidelis kalnelis. Nuo rytų už keliolikos sieksnių prasideda ežeras Dusia. Nuo pietų piliakalnis apsiaustas kasta dauba, už kurios tęsiasi kalvotas laukas. Į vakarus guli plati lyguma.

Galima manyti, kad šisai piliakalnis galėjo būti apsuptas vandeniu. Įstrižumas kalno pakrypęs į žiemius. Lyguma ant jo viršaus turi apie 17 metrų nuo pietų į žiemius, ir 36 metrus nuo rytų į vakarus. Žemė čionai teip minkšta ir puri, kad poros pėdų geležinį virbalą galima stačiai į ją sukišti. Užsėta javais ta lyguma duoda bent kapą pėdų. Augštumas šonų siekia 20 metrų. Apatinė apvada turi 220 metrų. Žieminis kraštas lygumos labai jau yra suardytas ir kur kas žemesnis negu kiti. Pagadinimą kalno dar paskubins naujai padarytas ant rytinio šono takas. Gerame stovyje užsiliko pietinis šonas. Ginamąja siena, kaip matyt, buvo pietinis kalno šonas, per tai jisai keliais metrais išpiltas augščiau už kitas dalis.

Lipimui į kalną takas buvo padarytas apsukui nuo vakarų į žiemius. Yra tai lygus ir kietas kelelis, užsilikęs pirmutiniame savo stovije, kuriuo ir dabar ukininkas vadžioja ant kalno arklius ir nešioja žemės dirbimui padargas.

Abelna piliakalnio išveizda tiktai iš pažiuros rodosi apskričia, iš tikrųjų gi jisai yra pailgas, nes šiaurinis ir pietinis šonai digčiai ilgesni už kitu du. Padėjimas Pralančiškės piliakalnio labai yra gražus. Reginys nuo jo viršunės erdvus į rytų šalį. Anot Vinco Jočio nuomonės jį supylė Žuvėdai.

J. Radziukynas „Suvalkų rėdybos piliakalniai” // 1909 m., p. 6-7