Menkupių piliakalnis – I–II tūkstantmečio sandūros archeologinis paminklas

Menkupių piliakalnis

Menkupių piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir gyvenvietė Kalvarijos savivaldybės teritorijoje, į vakarus nuo Menkupių, Kalvarijos seniūnija. Pasiekiamas plentu 200 Kalvarija–Gražiškiai–Vištytis  už Jurgežerio pasukus į dešinę šiaurėn link Menkupių, Menkupių pietinėje dalyje, už Menkupių upelio pasukus į kairę vakarų kryptimi, už 700 m, keliukų išsišakojime paėjus kairiau į pietryčius 250 m per pievas, pakilus į kalną yra 100 m į kairę pietuose.

Menupių piliakalnis įrengtas bevardžio upelio suformuotame aukštumos kyšulyje ir yra reikšmingas archeologinis objektas, atspindintis ilgalaikį šios vietovės apgyvendinimą.

Piliakalnio aikštelė ovali, pailga šiaurės vakarų–pietryčių kryptimi, apie 40 × 49 m dydžio, su maždaug 1,5 m iškilusiu viduriu. Kadaise ją iš visų pusių juosė pylimas, tačiau geriausiai jis išlikęs šiaurės rytų ir šiaurės vakarų dalyse. Šiaurės vakarų pakraštyje pylimas siekia apie 2 m aukščio ir 11 m pločio, rytinėje pusėje – apie 0,5 m aukščio ir 6 m pločio.

Rytiniame piliakalnio šlaite, maždaug 3 m žemiau pylimo, yra 13 × 15 m dydžio terasa, o į šiaurę nuo pylimo išsidėsčiusi kita, apie 10 m pločio, terasa. Piliakalnio šlaitai statūs, jų aukštis siekia 11–12 m.

Objektas yra apardytas ilgalaikių arimų, pylimo dalys iškasinėtos apkasais. Šiuo metu aikštelė dirvonuoja, o šlaitai apaugę lapuočiais medžiais ir eglaitėmis. Šiaurinėje ir šiaurės vakarų papėdėse, apie 0,5 ha plote, aptikta papėdės gyvenvietė, kurioje rasta grublėtos keramikos fragmentų.

Menupių piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia. Jis paskelbtas kultūros paminklu 1998 m. gegužės 19 d. Paminklo teritorija užima 24 300 m², o fizinės apsaugos zonos pozonis – 22 400 m².

Piliakalnį 1954 m. ir 1965 m. žvalgė Istorijos instituto archeologai. Tyrimų metu surinkti radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

Menkupių piliakalnis

Marijampolės raj., Jurgežerių apyl.

Piliakalnis yra kalvotame lauke, per 1 km į vakarus nuo Menkupių kaimo kapinių, įrengtas ant kiek iškilusios aukštumos atšakos. Iš rytų ir pietų jį supa pelkėtos pievos, o iš vakarų — gili dauba, kuria teka mažas upelis. Šiaurės vakarų dalyje prieina dirbamas laukas.

Keturkampė, su apvaliais kampais piliakalnio aikštelė 50 m ilgio, 35 m pločio, užima apie 1200 m² plotą. Nuo lauko pusės aikštelė apsaugota apie 3 m aukščio pylimu. Prieš pylimą yra įlinkimas, matyt, nuo buvusio perkaso. Aikštelės kraštai iškilę iki 1 m aukščio, o vidurys įdubęs. Pylimas iškasinėtas apkasais, kurių pjūvyje vietomis matyti akmenų, rytų pusėje iškastoje duobėje — degėsių.

Piliakalnio šlaitai 15 m aukščio, didesnėje dalyje statūs ir krinta 50-60° kampu. Šlaituose vietomis irgi pastebima akmenų.

Dirbamame lauke prie pylimo rastos kelios gerai išdegtų lipdytų puodų šukės, iš jų buvo ir grublėtų.

P. Tarasenka „Menkupių piliakalnis” // Užnemunės krašto piliakalniai 1997 m., p. 63

Sudavijos piliakalniai

Menkupių kaime (Kalvarijos valsč., Marijampolės apskr.) ūkininko Vinco Treigio lauke yra didelis kalnas, visoje apylinkėje vadinamas piliakalniu. Jo apačia yra natūralus kalnas, ir tik viršus yra supiltas. Rytų ir pietų šonai yra labai aukšti. Viršūnės vidus įdubęs, kraštai pakilę ir sudaro gražų pylimą – volą (ypač vakaruose ir žiemiuose), kuris iš lauko pusės yra grįstas nemažais akmenimis. Žemė kasant atrodo gana puri, tarsi dar neseniai būtų supilta. Pietų šonas labai status. Apačioje teka mažas upelis. Netoliese, kalno šlaite, iš žemės kyšo lyg kokios sienos pamatų liekanos. Tai nedidelių, kartais visai smulkių akmenukų, sutvirtintų gipsą panašia medžiaga, mūras. Ar kalne randama kokių senienų, neteko girdėti. Rodosi, ir kasinėjimų čia dar nebuvo daroma.

Sg. „Sudavijos piliakalniai” // Lietuva 1926 m., rugs. 11, p. 4.