Pašlavančio piliakalnis

Pašlavančio piliakalnis

Pašlavančio piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir gyvenvietė Prienų rajono savivaldybės teritorijoje, 7 km į šiaurę nuo Pašlavančio kaimo, Šilavoto seniūnija. Pasiekiamas keliu Klebiškis-Igliauka, Pašlavantyje pasukus į kairę pietų kryptimi ir pavažiavus 500 m sodybos link – yra kairėje.

Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga šiaurės vakarų-pietryčių kryptimi, 13×8 m dydžio, kiek žemesniu V kraštu. Iš visų pusių ją juosia pylimas, kuris pietryčių krašte yra 2 m, kitur – 0,5 m aukščio, 8­-12 m pločio. Šlaitai statūs, 10­-12 m aukščio.

Piliakalnis apardytas duobių, kurios liko jį XIX a. viduryje kasinėjant Plutiškių parapijos klebonui Kazakevičiui (buvo rasti 2 peiliai, blauzdikaulis). Dabar jis dirvonuoja.

Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia.

Pašlavančio piliakalnio tyrinėjimai

1954 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus, Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejus.

Aplink piliakalnį yra 3 ha ploto papėdės gyvenvietė, kurioje rasta molinių verpstelių, brūkšniuotos, grublėtos ir lygios keramikos, šlako.

Informacija apie Pašlavančio piliakalnį literatūroje:

Plutiškių parapija. Pašlavantos kaimas

Teko aplankyt Pašlavantos piliakalnį. Piliakalnis, kaip piliakalnis, nieko jame ypatingo. Tik tas labai įdomu, kad prie piliakalnio tebeužsiliko stabmeldžių kapinės. Kapinės aplink apvesta mūrine siena. Akmens toj sienoj taip puikiai sudėta, kad sunku jie išardyt. Bet aplinkiniai gyventojai, kam tik akmenų prireikia, tas drąsiai juos ima iš kapinių sienos. Net ir pačias kapines žmonės gadina. Kasa jose duobes bulvėms pilti ir linams minti. Bekasdami rado kardą iš abiejų pusių aštrų ir brondžio žiedą. But labai geistina, kad Lietuvos senovės mylėtojai aplankytų tas kapines ir patys ištirtų, nes ilgainiui jų nė pėdsako neliks.

Prapuolenis K. „Plutiškių parapija. Pašlavantos kaimas”  // Šaltinis (Seinai). – 1906 m., Nr. 19, p. 301.

Pašlavančių piliakalnis

Suv. rėd., Marijampolės pav:, Michališkių val.

Šitas piliakalnis yra supiltas viduryj lauko. Šiandien palej vakarinę jo šalį eina kelelis. Iš tos pačios šalies, truputį toliau yra miškas ir pieva, o į verstą už jų prasideda palios t. y. balos apžėlusios nuskurdusiais medeliais.

Pašlavančių piliakalnis turi pavidalą beveik apvalų; tiktai žiūrint ant jo ištolo nuo vakarų arba rytų šalies, išrodo lyg pailgu nuo pietų į žiemius.

Be abejonės šitas kalnas, jeigu butų gerame stovij, priguletų prie gražesniųjų pilekalnių, bet šiandien jo viršunė ir visi šonai teip apgriuvę, kad gadina jo išveizdą.

Ant viršunės iš vakarinės šalies yra duobė, kurios praeitį ir tikslą sunku sužinoti. Senovėj ji galėjo būti šuliniu, nes vandens arti kalno nebėra, o rasit tapo iškasta neperseniai kitam tikslui. Ant kalno šonų dungso kelmai didelių medžių. Regis, kad kalnas dar neseniai buvo apaugęs medžiais ir jie, kaip tai paprastai buva, paskubino piliakalnio suardymą.

Pavidalą kalno viršunės šiandien sunku apreikšti; liko tiktai nekuris pėdsakas įdubimo, kokį randame ant viršūnės Egliavos ir Pajevonio piliakalnių, t. y. pavidale katilo.

Norint gintis, reikėjo kalnas aprupinti vienodai iš visų šalių, nes jokio gamtos apginimo jisai neturėjo; vienok kažin kodėl dalis pietrytinės sienos buvo, kaip matyt, išpilta augščiau negu kitos.

Ant vakarinio šono tebėra žymus pėdsakas kelelio. Pamato apvada turi 280 žingsnių, augštumas šonų – 20 metrų. Skersai viršūnės bus apie 40 žingsnių. Reginys nuo kalno į visas šalis atviras ir gražus.

J. Radziukynas „Suvalkų rėdybos piliakalniai” // 1909 m., p. 31-32