Pašventupio I piliakalnis – ten, kur susitinka Šventupė ir Nemunas

Pašventupio I piliakalnis

Pašventupio I piliakalnis, dar vadinamas Vangų kalnu, stūkso Prienų rajone, Nemuno kairiojo kranto slėnio pakraštyje, ten, kur į jo vandenis įsilieja mažoji Šventupė.

Piliakalnio apvali aikštelė, vos 5,5 metro skersmens, atrodo kukli, tačiau jos pakraštyje stūkso įspūdingas 6 metrų aukščio ir 22 metrų pločio pylimas, supiltas dar pirmaisiais mūsų eros amžiais. Jo galai, žemėjantys iki 0,3 metro aukščio, švelniai juosia visą aikštelę, tarytum apsauginiai žiedai. Už šio pylimo iškastas puslankio formos 27 metrų pločio ir 2 metrų gylio griovys, saugojęs kalvą nuo įsibrovėlių. Šlaitai statūs, 10–12 metrų aukščio, todėl iš viršaus atsiveria platus Šventupės slėnis ir tolumose vingiuojantis Nemunas. Šiandien pietinis šlaitas dirvonuoja, o aikštelė apaugusi lapuočiais.

Piliakalnio papėdėje, vos Rytų pusėje, plyti apie 5 hektarų dydžio gyvenvietė. Čia archeologai rado grublėtos ir žiestos keramikos šukių – liudininkų, bylojančių, kad prie šio kalno kūrėsi ir gyveno žmonės.

Pašventupio I piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia. Nors jo viršūnėje nebeliko gynybinių statinių ar šventviečių pėdsakų, pati vieta tebespinduliuoja senovės baltų dvasia.

Keliautojams Pašventupio I piliakalnis pasiekiamas Ašmintos–Pakuonio keliu – vos 50 metrų į kairę (vakarus), pravažiavus Šventupės upelį. Tai ne tik istorinė vieta, bet ir ramybės kalva, iš kurios galima pajusti laiko tėkmę – tą pačią, kuri jungia dabartį su mūsų protėvių žemės galia ir Nemuno slėnio amžinybe.