Vištyčio Lauko II piliakalnis

Vištyčio Lauko II piliakalnis

Vištyčio Lauko II piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 23002) Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje, į pietryčius nuo Vištyčio Lauko II, Vištyčio seniūnija. Pasiekiamas iš kelio Vištytis – Žinėnai, už 900 m pasukus į kairę rytų kryptimi, į Vištyčio Lauką II, pavažiavus tiesiai 2 km – yra 200 m į dešinę pietuose nuo lauko kelio.

Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga ŠV-PR kryptimi, 28×11 m dydžio, aukštesne R dalimi. ŠV aikštelės krašte buvo pylimas (dabar čia yra 5 m pločio terasa 1,5 m statesniu ŠV šlaitu). Šlaitai statūs, 20 m aukščio.

Piliakalnis apardytas arimų, apkasų, aikštelėje įkasto geodezinio reperio. Piliakalnis dirvonuoja, V šlaite auga krūmų guotas.

P ir ŠV papėdėse, 0,7 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta grublėtos keramikos.

Piliakalnis datuojamas I tūkst.

Istorija

1962 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 24 000 m². Išmatavimai: 150 m ilgio rytų – vakarų kryptimi ir iki 120 m pločio.

Legendos ir padavimai

Apie piliakalnio atsiradimą vietiniai gyventojai pasakoja padavimą. Sakoma, jog toje vietoje kažkada buvo didelis dvaras. Jis priklausė žiauriam ponui Kakeraičiui. Šis už mažiausią nusikaltimą baudžiauninkus bausdavo ir net žudydavo. Ponas turėjo tris dukteris. Iš visų gražiausia buvo jauniausioji duktė, vardu Pilė. Visi stebėdavosi, išvydę jos nepaprastą grožį. Ir pamilo gražuolę Pilę vienas jaunas dailus to pono baudžiauninkas Mindaugas. Pilė taip pat neliko abejinga šauniam jaunikaičiui. Sužinojęs, kad Pilė pamilo baudžiauninką, tėvas labai supyko ir liepė budeliams nuplakti Mindaugą. Tie jį mirtinai užplakė. Ponas įsakė baudžiauninką palaidoti taip, kad nė žymės neliktų. Sužinojusi apie tai, Pilė verkė, rankas laužė, o naktį išėjo kapo ieškoti. Atradusi nutarė mylimajam amžiną kapą supilti. Dieną, užsidariusi savo kambaryje, verkė, o naktį su prijuoste žemę nešė ir kapą pylė. Žmonės pradėjo kalbėti, kad Mindaugo kapas stebuklingai auga. Pagaliau Pilė supylė aukštą kalną ir netrukus mirė. Nuo to laiko kalną ėmė vadinti Pilės kalnu, arba Piliakalniu.