Kategorijų archyvai: Straipsniai

Didžiai senoj gadynėj žemaičiai, mūsų pranokėjai, buvo pagonimis. Neturėjo svietiško karaliaus, valdė jais aukščiausias pagonių kunigas, vadinamas Kūrėjų Kūrėjas, kurį kiti raštininkai vadina Krive Krivaičiu, nieko nuo žmonių nereikalaudamas. Gyveno mieste Russ, arba Rusnėj. Miestelis tas tebėra lig šiolei Prūsuose pas santeklį upės Nemuno su jūra. Po valdžia Kūrėjo Kūrėjų…

Žemaitija senovėje. Lyginamojo žemaičių, aukštaičių ir sudaviečių charakteristikoje bene reiškiausiai savo individualiz­mu išsiskiria žemaičiai. Žemaitijoje jus matote kažkokį senovišką žemaičių kaimą, regite kažkokį tarsi par excellence žemaitišką krašto vietovaizdį. Kiek­vienas iš savo patirties gerai žinome kažkokį masyvų žemaičių charakterį: žemaitis yra tarsi nepažangūs galvosenoje ir lėtas judesiuose, suakmenėjęs ir siau­ras…

Sudavija. Mūsiškė Sudavija turi nemažiau savitą ir dra­matišką praeitį, kaip ir užnemuniškė Žemaitija ir Aukštaitija. Šiandieniniai sudaviečiai, arba suvalkie­čiai, iš visų lietuvių išsiskiria savo būdo paslanku­mu, pakilesne gyvenimo pasaulėžvalga ir didesne kultūra. Šiame mūsų krašte jūs kas žingsnis gėrė­sitės šimtamargių suvalkiečių sodybomis ir dailiais gyvenamais namais, kas žingsnis matysite rūpestin­gai…

Jauja. Rašytinių šaltinių duomenimis, XVI-XVII a. pasiturinčio vals­tiečio sodyboje būta nuo kelių iki keliolikos įvairios paskirties pastatų. K. Henenbergeris 1595 m. rašo, jog Prūsijos lietuviai, be senojo namo ir naujos stubos, dar turėjo kelias klėteles, taip pat pastatų grūdams džiovinti, javams kulti, duonai kepti, alui daryti, drabužiams skalbti, maudytis ir…

Lietuvių kryžiai. Kuriai nors, tautai, jos būdui bei praeičiai pažinti, yra nemaža šaltiniui. Ištikimiausias šaltinis, rodos, turėtų būti rašytas žodis, t. y. įvairias kronikos bei metraščiai. Bet jų dažnai trūksta, jų teikiamos žinios ne visados esti tikros ir nuolat reikalingos kri­tiškai patikrinti. Čia ateina pa­galbon kalba, folkloras, archeo­logija ir tautinis…