Raganė – tai Juozo Ambrozaičio užrašytas padavimas apie Mituvos sietuvą prie Jurbarko, publikuotas žurnale „Karys“ 1930 m., Nr. 7, p. 135. Tekste pasakojama apie gilią Mituvos upės vietą, žmonių vadintą Ragane, ir jos vardo kilmę, siejamą su Napoleono kariuomenės žygiais, vietos raganomis bei paslaptingais skendimais. Ši vieta svarbi ne tik…
Peržiūrėti daugiau
Prancūzkapiai – Juozo Ambrozaičio pasakojimas, publikuotas 1930 m. žurnalo „Karys“ 33-ajame numeryje, p. 652. Autorius nurodytas leidinio turinyje, p. 1067. Tekstas užrašytas kaip vietos padavimas apie Jurbarko apylinkes ir ten esančią vietą, žmonių atmintyje vadintą Prancūzkapiais. Šiame trumpame, bet įtaigiame pasakojime prisimenami Napoleono karo laikai, prancūzų ir rusų kariuomenių susidūrimai,…
Peržiūrėti daugiau
Gelgaudų pilis – ant aukštojo Nemuno kranto stūksančios jos sienos ir bokštai primena laikus, kai šis Panemunės ruožas buvo viena karščiausių Lietuvos istorijos vietų. Tarp Raudonės ir Skirsnemunės, dabartinio Eleonaravos (Zomkaus) dvaro apylinkėse, iškilusi tvirtovė mena kryžiuočių ir lietuvių kovas, bajorų Gelgudų galybę, sukilimų dramą ir šiurpius padavimus apie požemius…
Peržiūrėti daugiau
Jurbarkas – miestas, kurio pradžia slypi tarp upių santakų, piliakalnių ir senųjų padavimų, bylojančių apie milžinus, pradingusias pilis ir pirmuosius gyvenimo pėdsakus Nemuno slėnyje. Šiame tekste skaitytojui atsiveria ne tik geografinė, bet ir mitinė Jurbarko kilmė, glaudžiai susieta su Bišpilio piliakalniu, Imsrės vingiais ir kaimyninių pilių sistema, saugojusia Lietuvos žemes…
Peržiūrėti daugiau
Dubysos žiotys – tai ne tik dviejų upių susiliejimo vieta, bet ir istorinės atminties šerdis, kurią dar 1939 m. straipsnyje „XX amžius“ laikraštyje įtaigiai aprašė istorikas Zenonas Ivinskis. Remdamasis šaltiniais, pasakojimais ir kryžiuočių kronikomis, jis rekonstruoja vieną svarbiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės diplomatinės istorijos vietų – Salą (Sallinwerder), kur 1398 m….
Peržiūrėti daugiau
Nuotrauka: Gedimino kapas Veliuonoje. Nespalvotas, horizontalios kompozicijos atvirukas, spausdintas iš fotografijos. Jame nufotografuotas Veliuonos piliakalnis, vadinamas Gedimino kapu. Viršuje, kairėje pusėje, išspausdinta antraštė: „Gedimino kapas Veliuonoje“. Spaudos būdas: atviruko – giliaspaudis, teksto – iškiliaspaudis. ~ 1911 m. © Kretingos muziejus Veliuona ir Gedimino kalnas – tai viena iš tų Lietuvos…
Peržiūrėti daugiau
Nuotrauka: Jurbarko piliakalnis. Balys Biračas 1932 m. © Lietuvos nacionalinis muziejus Jurbarko istorija – ką apie ją žinome? Jurbarko istorija – ką apie ją žinome? Randasi jis lygumoj ant Nemuno kranto, toj pačioj upės pusėj, ką ir Veliuona. Be to jis yra tarp dviejų upelių: Imstros ir Mituvos. Istoriko Balinskio…
Peržiūrėti daugiau
Paveikslas: Veliuonos pilis. 1997 m. © Jurbarko krašto muziejus Vėliuonos pilis – kovų, legendų ir istorijos liudininkė Vėliuonos pilis – kovų, legendų ir istorijos liudininkė. Visoj Lietuvoj sako istorikas Balinskas be abejo nėra labiau istorinės ir svarbesnės vietos už Vėliuoną. Kiek tai čia kryžeiviai lietuvių kraujo išliejo! Kiek pačių kryžeivių…
Peržiūrėti daugiau
Paveikslėlis: "Veliuona prie Nemuno". Autorius: Napoleonas orda, XIX a. II p. © Lietuvos nacionalinis dailės muziejus Viena žymiausių mūsų praeities vietų. Veliuona Nemuno pakrantyj, Kauno apskrityj yra senovės miestelis Veliuona. Žiloj senovėj lietuviai čia degindavę aukas vėlių (dūšių) globėjai deivei Veliuonai. Ši vieta mūsų istorijoj turėjo labai didelės visai Lietuvai…
Peržiūrėti daugiau
Iš 1882 m. Sausio mėn. "Istoričeskij viestnik" ir "Niva" Nr. 48; beto, iš velionies Z. Zaleskio rankraščių. Raudonės pilis buvo įsteigta anais laikais, kada Teutonų ordenas pradėjo pulti Lietuvą, neva norėdamas apkrikštyti ją, iš tikrųjų, norėdamas tiktai užgrobti Lietuvos žemelę ir pavergti mūsų prabočius. Tie puolimai tęsėsi tol, kol Lietuvos…
Peržiūrėti daugiau
Bažnyčios kapai. Auszroje 1884 m. 1. 195. Pagal szios gadynes baźnyczias sunku yra liudyti, kaip stovējo aukurai senovės musu żinycziose. Teisybe, kad maźne visos baźnyczios Kaune tur altorius atsuktus į rytus. Ten yra trys baźnyczios užimtos ant cerkviu, isz tu tik viena pagal Niamuną, buvusi kun. Pranciszkonu, yra szeip pastatyta;…
Peržiūrėti daugiau
Bajaro pilis. Auszros" (1883 p. 200-202 ir 1884 p. 44-46) skaititojai jau žino apie Bajaro pilį, kuri, kaip dumojama (slg. Baliński, Historya miasta Wilna. Wilno 1837. II. 106 ir Voigt, Geschichte Preussens. IV. 545), buvus įtaisita toje vietoje, kur sziandien Raudonės dvaras guli, ant deszinio Niamuno kranto. Apie veikalus musu…
Peržiūrėti daugiau