Akmuo – tai ne tik mažas, tarp Merkio vingių pasislėpęs dzūkiškas kaimelis, bet ir vieta, kurioje susitinka istorija, tikėjimas ir paslaptis. Iš pirmo žvilgsnio tylus ir beveik nepastebimas, jis savyje slepia pasakojimus apie prarastas parapijas, karo padalintas žemes ir žmonių viltis, susitelkiančias aplink vieną, samanomis apaugusį akmenį. Tai erdvė, kur…
Peržiūrėti daugiau
Merkinėj apsilankus atsiveria ne tik vienas gražiausių Dzūkijos kampelių, bet ir visas gyvas, kontrastų pilnas krašto paveikslas – tarp didingos praeities, skurdžios kasdienybės ir tyliai rusenančios vilties. Šis straipsnis – tai jautrus ir gyvas pasakojimas apie Dainavos širdį, apie Merkinė, kur susitinka Merkys ir Nemunas, kur piliakalniai mena kovas, o…
Peržiūrėti daugiau
Dainavos Sostinė: Merkinė – tai ne tik senas Dzūkijos miestelis Nemuno ir Merkio santakoje. Tai viena svarbiausių Lietuvos istorinių vietų, kur per šimtmečius sprendėsi valstybės likimas. XIII–XV amžiais ji buvo stipri pilis kryžiuočių kelyje į Trakus ir Vilnių, ėjusi iš lietuvių rankų į Ordino ir vėl atgal. Čia minimas Vytautas,…
Peržiūrėti daugiau
Kaimas ant Ūlos krantų – tai pasakojimas apie Dzūkijos širdyje įsikūrusias Zervynas, kur gamta, pirmykštė žmonių istorija ir gyva liaudies architektūra susilieja į vieną išraiškingą kraštovaizdį. Straipsnyje skaitytojas vedamas nuo Ūlos sraunumų ir seniausių paleolito stovyklaviečių iki gatvinio kaimo kasdienybės, atskleidžiant, kaip smėlingos žemės, miškas ir upė formavo vietos žmonių…
Peržiūrėti daugiau
Sunkiais keliais žengė lietuvių tauta į savo atgimimą, tačiau vedama vienos idėjos, vienos minties būti laisva, ji nepaklydo kryžkeliuose, nesustojo pusiaukelyje ir po sunkių vargų priėjo laimingą galą. Garbė nurodyti Lietuvai tautinį jos idealą ir kelius į jį teko daugiausiai "Aušrai" ir jos įkūrėjui, dar gyvam mūsų tautos patriarchui Jonui…
Peržiūrėti daugiau
Septynios istoriškos vietos – tai gyvas tiltas tarp entuziasto pastangų ir šiandienos paveldo tyrimų. 1909 m. Varšuvoje išleista Radziukyno knygutė apie Suvalkų „rėdybos“ piliakalnius, nors ir vietomis diletantiška, atspindi nepaprastai sudėtingomis sąlygomis atliktą pionierišką darbą: surinktą 32 piliakalnių medžiagą, sudarytą jų žemėlapį ir pastangą suvokti gynybinės sistemos logiką. Šiame pasakojime…
Peržiūrėti daugiau
Paveikslas: Rudaminos piliakalnis. Pirmame plane – užsėti laukai, toliau piliakalnis su keletu medžių. Kairėje prie piliakalnio – sodyba, už jos – kalvelė, apaugusi medžiais. Horizonte plyti miško juosta. Autorius: Antanas Žmuidzinavičius 1954 m. © Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Dzūkų kraštas. Jo gamta ir senovės liekanos Ek, Lazdijai. Mažiausia…
Peržiūrėti daugiau
Merkinė. Trakų pav., Vilniaus gub. ant krantų Nemuno, Merkio ir Stangos stovi Merkinės, miestelis vadinamas rusiškai ir lenkiškai Mereč. Gyventojų miestelyje apie 3000 abiejų lyčių, daugiausiai žydų, kurių rankose visa prekyba be-to yra dar ir viena lietuviška sankrova bet ji, kaip girdėti, baigia paskutines savo amžiaus dienas. Miestelis turi gana…
Peržiūrėti daugiau
Šarūno legenda Gilšės ežero paslaptis. Gražioje Dzūkijoj Merkinės valsčiuje netoli Subartonių kaimo yra neaukštas kalnas. Dzūkai jį vadina Šarūno kalnu ir dažnai eidami pro šitą vietą senesnieji dzūkeliai baimingai žegnojasi prisiminę kadaise buvusį galingą, bet kartu ir labai žiaurų Dzūkijos valdovą Šarūną, kuris gyveno ant šito kalno ir su šalies…
Peržiūrėti daugiau
Šarūno legenda Šarūno legenda. Padavimai ir dainos apie Šarūną yra vietinio pobūdžio. Tiek padavimai, tiek dainos yra surištos su vietomis — Balynu ir ežeru Gelovine; dainos, galima manyti, tai likučiai didelės epinės poemos, kuri, ilgai gyvenusi liaudies lūpose, vėliau tapo užmiršta, ir išliko iš jos tik vietos, labiau paveikusios žmonių…
Peržiūrėti daugiau
Gelsvai žalioji Dzūkija Dzūkija V. Krėvės legendomis ir padavimais mums kaip iš pasakų išvogta. „Dainavos šalies padavimai“, „Šarūnas“, rodos, pasakė daugiau, nekaip mes tikėjomės. Smiltingas, gelsvai nudarytuos plotuos, pušelėmis apsikaišęs Dzūkijos kaimas pro mažus langelius žiūri į auksinius vikius ir lipšnias bulves. Tai dzūko pirmoji gyvenimo paguoda, geriau, gyvenimo pagrindas….
Peržiūrėti daugiau
Romas Batūra "Merkinės pilis" // Merkinė 1970 m. p. 21-28. Garsios ir reikšmingos praeityje Merkinės seniausi rašytinės istorijos puslapiai atsiskleidžia XIV a. antrojoje pusėje — XV a. pradžioje, kovų su Kryžiuočių ordinu epochoje. Pagrindiniai šaltiniai to laikotarpio Merkinės, jos pilies istorijai nušviesti yra kryžiuočių XIV a. pabaigos Vygando Marburgiečio ir…
Peržiūrėti daugiau