Kategorijų archyvai: Varėnos rajonas

Merkinė. Trakų pav., Vilniaus gub. ant krantų Nemuno, Merkio ir Stangos stovi Merkinės, miestelis vadinamas rusiškai ir lenkiškai Mereč. Gyventojų miestelyje apie 3000 abiejų lyčių, daugiausiai žydų, kurių rankose visa prekyba be-to yra dar ir viena lietuviška sankrova bet ji, kaip girdėti, baigia paskutines savo amžiaus dienas. Miestelis turi gana…

Šarūno legenda Gilšės ežero paslaptis. Gražioje Dzūkijoj Merkinės valsčiuje netoli Subartonių kai­mo yra neaukštas kalnas. Dzū­kai jį vadina Šarūno kalnu ir dažnai eidami pro šitą vietą se­nesnieji dzūkeliai baimingai žegnojasi prisiminę kadaise buvusį galingą, bet kartu ir la­bai žiaurų Dzūkijos valdovą Šarūną, kuris gyveno ant šito kalno ir su šalies…

Šarūno legenda Šarūno legenda. Padavimai ir dainos apie Šarūną yra vietinio pobūdžio. Tiek padavimai, tiek dainos yra surištos su vietomis — Balynu ir ežeru Gelovine; dainos, galima manyti, tai likučiai didelės epinės poemos, kuri, ilgai gyvenusi liaudies lūpose, vėliau tapo užmiršta, ir išliko iš jos tik vietos, labiau paveikusios žmonių…

Gelsvai žalioji Dzūkija Dzūkija V. Krėvės legendomis ir padavimais mums kaip iš pasakų išvogta. „Dainavos šalies padavi­mai“, „Šarūnas“, rodos, pasakė dau­giau, nekaip mes tikėjomės. Smiltingas, gelsvai nudarytuos plotuos, pušelėmis apsikaišęs Dzū­kijos kaimas pro mažus langelius žiūri į auksinius vikius ir lipšnias bulves. Tai dzūko pirmoji gyveni­mo paguoda, geriau, gyvenimo pa­grindas….

Romas Batūra "Merkinės pilis" // Merkinė 1970 m. p. 21-28. Garsios ir reikšmingos praeityje Merkinės seniausi rašytinės istorijos puslapiai atsiskleidžia XIV a. antrojoje pusėje — XV a. pradžioje, kovų su Kryžiuočių or­dinu epochoje. Pagrindiniai šaltiniai to laikotarpio Mer­kinės, jos pilies istorijai nušviesti yra kryžiuočių XIV a. pabaigos Vygando Marburgiečio ir…

Laima Nakaitė "Žvilgsnis į Merkinės archeologinius paminklus" // Merkinė 1970 m. p. 21-28. Jau XIX a. pabaigoje Merkinės apylinkių archeolo­giniai paminklai patraukė tyrinėtojų dėmesį. Z. Gliogeris savo etnografinių bei archeologinių kelionių metu surinko medžiagos apie akmens amžiaus paminklus. Ypač daug pasidarbavo V. Sukevičius. Merkinės apy­linkėse jis atrado daugelį akmens amžiaus…

R. Sadauskas "Merkinė // Nuo pilies ant pilies 1938 m. p. 19-23; Į kurį tik piliakalnį beužkopsi, pirmiausia, to nė neketinęs, plačiai ir atidžiai apsidairai. Ir pagalvoji… Apie ką – net sunku pasakyti. Greičiau­siai apie juos, tuos tolimus mūsų protėvius, jau kadais kas po šios žemės kelionės dausose besiilsinčius. Tai…

J. Totoraitis „Liškevos piliakalnis ir Vokės raganos“ // Tauta ir žodis 1909 m. Knyga II, p. 204-208. Seinų pav., Suv. gub., ant Nemuno kranto yra bažnytkiemis [su_tooltip text="Apie Liškiavą ir jos istoriją Polujanskl. „Wędrowki po gub. Augustowskiej“; p. 232 – 249. (B.)." background="#5a5a5a" font_size="11"] Liškiava.[/su_tooltip] Kitąsyk čionai buvo dominikonų klioštorius,…

Užrašė prof. V. Krėvė Mickevčius I Buvo Subartonyse labai turtingas žmogus NN. Jis patsai ne­žinojo, kiek pinigų turi, nors gyveno lobai išdykaudamas, daugel gėrė, gardžiai valgė ir kitus girdino ir vaišino. Švaistėsi pinigais, kaip kokis ponas. O tai buvo todėl, kad jam aitvaras pinigus daržinėn nešė. Tankiai žmonės matė, kaip…

V. Krėvė – Mickevičius „Padavimai apie Liškevą ir Merkinę" // Tauta ir žodis. – 1925, kn. 3, p. 321 – 333; Surinko prof. V. Krėvė Mickevičius. I Buvo trys broliai, dideli ir galingi karaliai. Vienas jų apsigy­veno Liškevoj, kitas Merkinėj, trečias Punioj. Visi jie buvo stab­meldžiai; ir visi žmonės dar…

V. U. Sapniūnas "Varėnos smėlynuose" // Ateitis 1944 m. nr. 419, p. 3 Varėna, šiuo metu net dvi Varė­nos, yra pietų vakarų Lietuvoje. Apaugusios abi Varėnos žiemą žaliuojančiais šilais, pušynais ir ėg­liais — kadugiais. Varėnos apylin­kės smiltingos, nederlingos, retokai apgyventos. Kaimų čia maža, at­skirti jie vienas nuo kito didesniais nuotoliais…

J. Ziminskas "Užmirštoji Kaniava ir jos praeitis" // Ateitis 1944 m. nr. 384, p. 5 Sritis tarp didžiulių girių: pietuo­se — Gardino, vakaruose — Varėnos ir šiaurėje — Rūdninkų, senovėje su­darė, šių dienų terminu tariant, stip­riausią pietryčių Lietuvos tautinio atsparumo bunkerį, į kurį ištisais šimtmečiais suduždavo slaviškųjų tautų užmačios: iš…