Margio kalnas Punioje Garsieji kitąkart Pilėnai, žinomieji didvyriškuoju Pilėnų kunigaikščio Margio žygiu, šiandien paprastas bažnytkiemis Pūnia, Alytaus (buvusiajam Trakų) apskrityje, netoli Nemoniūnų ir Birštono, ant Nemuno kranto. Punios piliakalnis, tasai Didžiosios Lietuvos Rambynas, šiandien vienintelis nebylus senovės liudytojas ir jos garsiųjų padavimų paveldėtojas. Plikas kalnas, be jokių pilies likučių. Yra…
Peržiūrėti daugiauIš lietuvių inteligentų nemaža atsiras tokių, kurie yra matę garsias savo grožybėmis vietas tolimo Kaukazo ir Krymo, kurie yra buvę užsienyj, viešėję Ryme, Neapolyj, Paryžiuje, išvažinėję visą Europą, bet ar daug rasis tokių, kurie butų aplankę nors gražiausias mūsų mažos Tėvynės-Lietuvos kerčias? Savo kūdykybėje beveik kiekvienas is mus didele atidžia…
Peržiūrėti daugiauPagal P. Tarasenkos raštus Mūsų praeities paminklai. Nemaža poetų, lietuvių ir svetimšalių, yra apdainavę Lietuvos praeitį, nemažą mokslininkų daugel metų tyrinėjo Lietuvos istoriją ir jos senovės liekanas; bet dar be abejo, daug senovės paminklų nėra palietę nei poetų plunksnos, nei mokslininkų kastuvai — juos mūsų visuomenė yra pamiršusi. Liūdnas mūsų…
Peržiūrėti daugiauRumbonių valdovai ir vaiduokliai. Tarp Alytaus ir Punios šilo, Nemuno pakrantėje glūdi Rumbonių bažnytkiemis. Greta jo — to paties vardo dvaras. Tai nuošalus Dzūkijos kampelis, tylus, romantiškas, senovės legendomis ir padavimais apipintas. Čia pat stūkso Piliupio (Rumbonių) piliakalnis. Senovės padavimai byloja, kad šis piliakalnis buvo supiltas kunigaikščio Margio, Punios valdovo…
Peržiūrėti daugiauIš Punios apylinkių praeities. Baigdamas vidurupį, Nemunas išplaukia iš aukštų kalvynų į lygumas, padaro sudėtingas kilpas. Daugiau nei penkiasdešimt kilometrų išrangydamas vagą, jis nuo Punios iki Birštono tiesiu keliu pasistumia vos nepilną dešimtį. Nemunas čia teka įvairiausiomis kryptimis, ne kartą netgi pasuka atgal į pietus. Iš pradžių kairiuoju sukimu upė…
Peržiūrėti daugiauRumbobių piliakalnio padavimas B. Buračas "Užburto piliakalnio kariuomenė: Rumbonių piliakalnio padavimas // Žiburėlis. 1939 m. Nr. 3, p. 38-39; Graži Dainavos šalis, didinga buvo jos praeitis, apie kurią dabar tik senos dzūkų pasakos byloja ir puikūs Dainavos piliakalnai gyvai mums liudija. Smagu pasidairyti gražioje Dainavos šalelėje ir miela pasiklausyti senųjų…
Peržiūrėti daugiauPunios piliakalnis 1976 (Julius Vaicekauskas; Lietuvos nacionalinis dailės muziejus) © epaveldas.lt R. Sadauskas "Punia // Nuo pilies ant pilies 1938 m. p. 24-28; "Ant aukšto kalno, tarp žalių girių, pas Nemunėlį, kaip milžinas galingas rankas į dangų aukštai kelia tvirtus kuorus sena Punios pilis. Dievų laiminta, milžinų statyta sena Punios…
Peržiūrėti daugiauZ. Ivinskis "Didžioji 1336 m. tragedija Pilėnuose" // Trimitas 1939 m. nr. 50, p. 1216-1218. Kalbant apie karalių Gediminą, reikia dar sustoti ties jo santykiais su kryžiuočiais, kurie vis intensyviau ruošėsi pulti Lietuvą. Naujas ordino magistras Ditrichas von Altenburgas nuo 1336 m. pradeda savo didįjį spaudimą. Po keleriu metų pertraukos,…
Peržiūrėti daugiauV. Krėvė – Mickevičius „Apie karalių Žvaigždikį padavimai“ // Tauta ir žodis. – 1926, kn. 4, p. 444 – 449; Surinko ir užraše. V- Krėvė Mickevičius. I Matai, tamista, aplinkui čia kalnai ir koki dar kalnai. Tokių kitur nepamatysi. Dabar pliki, kaip plikio viršugalvis, niekur nė krūmelio. Tai ponas Pacatickas,…
Peržiūrėti daugiauSteponas Zobarskas „Punia – Pilėnų kunigaikščio piliakalnis“ // Trimitas. – 1929, Nr. 31, p. 526-527; Pagal Kraševskį, Kondratavičių ir kt. Tylus vakaras. Lelijavi saulėlydžių skliautai sugulę ant sustingusios ir susimąsčiusios Nemuno krūtinės, lyg kokia tolimos amžinybės dekoracija ir jaudinančiai ir akį veriančiai žvelgia. O Nemunas tyli. Prie Nemuno dunkso aukštas,…
Peržiūrėti daugiau