Vištyčio miestelis yra įsikūręs Vištyčio ežero šiauriniame krante, prie Lietuvos – Prūsijos sienos, 40 km į pietvakarius nuo Vilkaviškio. Vietovė išsistačiusi kalvotoje vietoje ir šliejasi prie smėlėtų ežero krantų. Miestelis bus gavęs Vištyčio ežero vardą. Vištyčio gyvenvietė galėjo atsirasti 1530 — 1550 metais, kai karalienė Bona Alytaus girios vakarinėje pusėje…
Peržiūrėti daugiauSenovė Senovė. Mūsų krašto istorija nepilna. Bet prieš, savo akis turime daugybę dar gyvu senovės dvasiniu ir medžiaginiu liekanų, kaip tai, padavimų, pasakų, dainų, piliakalnių, kurganų ir kt. iš kurių istorininkas turėtų daug brangios medžiagos. „Kiekvienas akmuo ant lauko, kapčius ant rubežiaus, koplytėlė senutė, ar kryžius ant ežios — vis…
Peržiūrėti daugiauK. Subačius "Sūduvos krašto istorinė Kimenavos žemė" // Terra Jatwezenorum. [T.] 2 (2010) : jotvingių krašto istorijos paveldo metraštis 2010 m. p. 108-130; Istorinė pratarmė Marijampolės miestas istorijos amžių virsme tapo šiandieninės Sūduvos krašto centru, jo sostine. Žinoma, tai akivaizdus faktas, tačiau dėl krašto pavadinimo – ir šnekamojoje kalboje, ir…
Peržiūrėti daugiauJ. Basanavičius "Straipsniai ir studijos: Dėlei žynio Ilgio" // Raštai. Pirma knyga 2003 m., p. 176-179; Apie Ilguvos vardo atsiradimą Jonas Polujanskis savo veikale „Wędrowki pogubernii Augustowskiej" (Warszawa, 1859, p. 304) rašo: „Dalėj ponad Niemnem, w gaju šwiętym Ilgi zwa- nym usadowily się wsie Ponikie i Hgowo. Ponikie piervviotnie stanovvily…
Peržiūrėti daugiauA. Sirutis "Ten, kur gimė ir augo dr. J. Basanavičius" // Trimitas 1939 m. nr. 7, p. 155-157; Šio didžiojo lietuviu tautos ir savo gimtosios žemės mylėtojo gimtinė yra Ožkabalių kaimas, Bartininkų v., Vilkaviškio apskr. Ožkabalių kaimas yra labai įvairus ir nelygus: vietomis gana žymiai kalnuotas, kur-ne-kur išraižytas upeliukais, turi…
Peržiūrėti daugiauJ. Totoraitis „Senovės liekanos ir lietuvių mitoligiški atminimai“ // Tauta ir žodis 1909 m. Knyga II, p. 177-204. I. Daukšių apygarda (Kalvar. pav., Suv. gub.), apie kurios senovės liekanas bus žemiau kalbėta, turi savo, nors ir ne labai seną, istoriją, kuri tačiau siekia XIV šimtmečio pabaigos. Kryžeivių laikuose, kaip daug…
Peržiūrėti daugiau