Nuotrauka: Palanga. Birutės kalnas. Laiptų, vedančių kalvos šiaurės rytiniu šlaitu link viršūnės, bendras vaizdas. Fotografinis atvirukas, darytas 1936 m. Palangoje, Igno Stropaus (1884–1959) fotoateljė. Fotografas Ignas Stropus 1936 m. © Kretingos muziejus Žemaičių kalnai Žemaičių kalnai. Nors šiaipjau Žemaičių (Telšių) kalvos paprastai neiškyla aukščiau per 80-85 s. (170-180 metrų) nuo…
Peržiūrėti daugiauNuotrauka: Puntukas. Šlaite – didelis akmuo; viršuje sėdi vyriškis ir berniukas. Už akmens medžių eilė. Nežinomas autorius 1929 m. © Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Akmenys klajūnai Akmenys klajūnai. Kas žymiausia, tai ledynai yra pas mus atkėlę iš šiaurės šalių ir išmėtę po dirvas senesnių gadynių padermės uolų atskalų,…
Peržiūrėti daugiauŠatrijos kalnas, Luokės parapija, Šiaulių pav. Pasakoja, busią kuomet tai labasenai čia buvusi bažnyčia, kuri vėliau apaugusi. Ją buvę galima išliuosuoti, tik tam tikslui reikėję eiti su visų didžiausia iškilme ir pasiimti visus bažnyčios įrankius. Bet, zakrastijonui užmiršus prietaisą žvakėms gesinti, išgelbėti jos nepavykę. Pilės kalnas, septyni varstai nuo Šiaulių….
Peržiūrėti daugiauŠiauliai pavieto miestas, prigulintis valdžiai. Iš kur jie gavo savo vardą, nėr žinios; liaudies padavimas skelbia, kad įvedus krikščionystę, pirmoji medinė bažnytėlė buvo pastatyta vardan šv. apaštalų Petro ir Povilo, o Povilas arba Saulus reiškia tą-pat, taigi, tartum, vardan šio antrojo apaštalo ir miestas tapo pramintas Šiauliais Šis nevykęs išvedimas…
Peržiūrėti daugiauJanopolės nuo Šakinos tolumas nedidesnis per 10 mylių, tečiaus išrodo, kad čia esu visai kitokiame krašte. Atsiminiau apie Janopolės parapijos žmonių privalumus ir palinkimus; čia žmonės ne taip drąsus, nesumaningi, švelnus, klusnus, dievobaimingi. Moteris ne taip verčiamos prie sunkesniųjų darbų, paprastuose, kaip tai verpime, audime ne dailininkės. Parėduose madu nevaiko,…
Peržiūrėti daugiauPašušvys, Šaulių p. Paaiškinu senovinių daiktų radinį, kuri per Jūsų Redakciją busiunčiau į Lietuvių Mokslo Draugijos muziejų. Tie 9 daiktai netyčiomis rasti Pašušvio bažnyčios šventoriuje. Buvo ten pailgas pylimukas. Jį prisireikė nukasti, šventoriaus mūro pamatui kasant griovį. Šisai pylimas, matyt, gilios senovės laiku padarytas ne kam kitam tik apsigynimui, nes…
Peržiūrėti daugiauŠitą darbą pavedė mums spauzdinti "Vilniaus žinių" bendradarbis, lenkas. Lenkų literaturoje darbas dar nėra pasirodęs. Spausdinsime jį tarpais, ne vienu pradėjimu. Autorius, rašydamas lenkiškai, vietų vardus kad ir vadina lietuviškai, tačiau iš jo nurašytojo rankraščio ne visur aišku, kaip tie vardai skamba pačioj Lietuvoje. Malonu būtu, kad skaitytojai kur galėdami…
Peržiūrėti daugiauŠlovingos senovės liudytojai. Šeši kilometrai nuo Šeduvos miestelio, Panevėžio apskr., Raginėnų kaimo laukuose dunkso didingas Raginėnų piliakalnis. Pro ji tykiai sruvena Daugyvenos upelė. Tai vienas iš didžiausių ir įdomiausių piliakalnių Lietuvoje, gyvas liudytojas mūsų šlovingos senovės ir lietuvių tautos didybės, liudytojas aukštos mūsų senolių kultūros ir karžygiškumo. Senovės kronikose nėra…
Peržiūrėti daugiauNors straipsnio pavadinimas "Raginėnų piliakalniai", tačiau pačiame straipsnyje daugiausia kalbama apie Raginėnų pilkapius, kurie kartu su piliakalniu sudaro vieną, bendrą kompleksą. Red. p. Raginėnų piliakalniai. Pas mus Lietuvoje, kaip visi žinome, yra visur daugybė piliakalnių, ne sykį visokiuose paupiuose visomis krūvomis styrinčių. Gailu vien, kad jų skaičius kasdien tirpsta, nei…
Peržiūrėti daugiauĮ Tituvėnus, Resiainių paviete, susivažiavo dėl vasarinio pagyvenimo labjausiai żydai. Yra tai labai sveika vieta, ażerai dėl pasimaudymo ir dideli szilai dėl vaikszcziojimo. Pergyvenimas labai pigus. Azeras Bridvaiszis nėra taip pamaczlyvas, bet Gilukas taip turi stiprų vandenį, kad kas ten pirmą kartą iszsimaudo iszrodo lyg dilginėmis nupraustas, darosi silpnu ir…
Peržiūrėti daugiauAlkvietės ir alkakmeniai Alkvietės ir alkakmeniai. Kaip neaiški Lietuvos senovė, taip neaiški ir senovės lietuvių tikyba. Tikyba labiau, negu kiti dalykai, senovės istorikų svetimšalių klaidingai buvo suprasta ir aprašyta. Senovės lietuvių tikybai pažinti labai svarbios ir teikiančios daug medžiagos yra alkvietės. Lietuvoje alkviečių yra labai daug. Beveik nėra apylinkės, kur…
Peržiūrėti daugiauKelios istorinės Lietuvos vietos Prakalba Kelios istorinės Lietuvos vietos. Lietuvos istorija yra labai neaiški. Jos žinios tesiekia XIII, XIV šimtmetį, o kas ankščiau buvo, beveik visai nėra žinoma. Ir tos pačios žinios dažnai būna klaidingos, nes jas patiekė daugiausia svetimšaliai, kurie, nemokėdami lietuvių kalbos ir nežinodami jų papročių, nekartą iškraipė…
Peržiūrėti daugiau