Kategorijų archyvai: Šiaulių apskritis

Bubių piliakalnis – viena iš tų vietų, kur senasis kraštovaizdis ir žmonių pasakojimai susilieja taip glaudžiai, kad pats kalnas ima atrodyti tarsi gyvas. Iš tolo jis pasitinka kaip iškilęs „balnas“ prie Dubysos, apaugęs pušaitėmis ir saugantis ne vien senosios gyvenvietės pėdsakus, bet ir daug paslaptingų padavimų. Šiame sename pasakojime Bubių…

Tytuvėnų draustinis – tai vieta, kur Žemaitijos kalvos, seni pušynai, ežerai, pelkės ir miestelio istorija susilieja į vieną ramų, bet labai turtingą kraštovaizdį. Čia gamta formavo Tytuvėnų veidą, saugojo senąsias sodybas, vedė kelius tarp kalvų, slėpė ežerus, durpynus, senkapius ir padavimais apipintas vietas. Šiame Česlovo Kudabos tekste Tytuvėnų draustinis atsiveria…

Kražių senovė – tai pasakojimas apie vieną svarbiausių Žemaitijos istorinių vietovių, kurios praeitis driekiasi nuo proistorinių radinių, piliakalnių ir senųjų padavimų iki Mindaugo laikų dokumentų, Žemaičių seniūnijos centro, Kražių kolegijos šlovės ir skaudžių 1893 m. įvykių. Straipsnyje atsiveria ne tik miestelio istorija, bet ir platesnis Žemaitijos kultūrinis, religinis bei tautinis…

Pilies kryžių kalnas – Balio Buračo straipsnis, publikuotas leidinyje „Trimitas“ 1930 m., Nr. 24, p. 485, skirtas vienai paslaptingiausių ir labiausiai žmonių vaizduotę veikenčiai Lietuvos vietų – Kryžių kalnui Šiaulių rajone. Tekste ši vieta vadinama Pilies kryžių kalnu ir pristatoma ne tik kaip kryžiais nusėtas piliakalnis, bet ir kaip sena…

Skambus Dubysos vardas – taip savo straipsnį apie vieną gražiausių Lietuvos upių pradėjo geografas Česlovas Kudaba ir gamtos publicistas Antanas Marcinkevičius. Šis tekstas pirmą kartą buvo paskelbtas 1970 metais žurnale Mūsų gamta (Nr. 5, p. 1–2). Straipsnyje autoriai kviečia keliauti Dubysos aukštupio kraštais – nuo jos versmių prie Reizgių iki…

Reti ir brangūs senovės atsiminimai – tai pasakojimas apie Žagarę, kurioje istorija ir padavimai susipina su kraštovaizdžiu, piliakalniais ir gyva žmonių atmintimi. Šiame straipsnyje skaitytojas kviečiamas pažvelgti į Aukštakalnį, menantį kunigaikščių pilį ir senąsias kovas, bei į Barboros liekanų istoriją, šimtmečius žadinusią tikėjimą, viltį ir ginčus. Tai bandymas iš fragmentiškų…

Važiuojant vieškeliu iš Šiaulių į Kairius, pervažiavus priemiestį Šimšę, keirei pusėj matytis aukštas kalnas. Jis stunkso grynam lauke tarp Šimšės ir Žuvininkų. Šis kalnas vadinamas Salduvės kalnu; kai kuriuose raštuose jis irgi esti vadinamas Saldusis, Saldus kalnas. Nuo kalno puikus reginys į apylinkes ir, ypač vasarą anksti rytą į Šiaulių…

Lioliai ir jų legendos Lioliai. Per laukus, didžius miškus ir žaliąsias pievas sruvena nedidelis upelis Lokis. Daug kaimų ir miestelių jis juosia savo vingių vingeliais. Ant jo aukštų krantų stovi ir nedidukas Liolių miestelis, jame vos telpa apie šešiasdešimt trobelių. Jų tarpe išdidžiai pasigužęs gražus mūrinis vaistinės namas. Miestelio, viduryje…

Velnio krėslas – tai ne šiaip akmuo, o pragariškų galių liudininkas Linkuvos apylinkėse. Pasakojama, kad kadaise čia, tarp Titonių ir Gailionių kaimų plytėjusioje baisioje Velniobaloje, gyveno iš pragaro ištremtas velnias su savo ragana. Tamsiose pelkėse virė šiurpios puotos, susirinkdavo pragaro pabaisos, o velnias sėdėdavo ant milžiniško akmens – Velnio krėslo….

Nuotrauka: Piliakalniai vadinami „Pilis“, „Kartuvių kalnas“ ir „Varpinyčios kalnas“. Už dviejų eglių, tolumoje, pievoje, matomi trys vienas šalia kito esantys piliakalniai. Artimiausias ir tolimiausias apaugę retais krūmokšniais. Autorius: Balys Buračas XX a. 3 deš. – XX a. 4 deš. © Vytauto Didžiojo karo muziejus Grūžių apylinkės kalneliai Mūsų kalnai. Čia…

Nuotrauka: Palanga. Birutės kalnas. Laiptų, vedančių kalvos šiaurės rytiniu šlaitu link viršūnės, bendras vaizdas. Fotografinis atvirukas, darytas 1936 m. Palangoje, Igno Stropaus (1884–1959) fotoateljė. Fotografas Ignas Stropus 1936 m. © Kretingos muziejus Žemaičių kalnai Žemaičių kalnai. Nors šiaipjau Žemaičių (Telšių) kalvos paprastai neiškyla aukščiau per 80-85 s. (170-180 metrų) nuo…

Šatrijos kalnas, Luokės parapija, Šiaulių pav. Pasakoja, busią kuomet tai labasenai čia buvusi bažnyčia, kuri vėliau apaugusi. Ją buvę galima išliuosuoti, tik tam tikslui reikėję eiti su visų didžiausia iškilme ir pasiimti visus bažnyčios įrankius. Bet, zakrastijonui užmiršus prietaisą žvakėms gesinti, išgelbėti jos nepavykę. Pilės kalnas, septyni varstai nuo Šiaulių….